Prarastas paslapčių saugojimo menas

Šis romanas yra ne vien tik apie madingus vakarėlius ir meilės nuotykius 6 dešimtmečio Londone, kaip galima tikėtis, perskaičius trumpą anotaciją ant nugarėlės. Aš skaičiau jį iki išnaktų, nes buvau sužavėta romane pasakojamos istorijos. Tai nuostabi knyga.

Penelopė, kuri „autobusu važiuoja vos vieną ar du kartus per metus“ laukia autobuso stotelėje, kai netikėtai prieina mergina ir paklausia, kas norėtų važiuoti taksi su ja. Penelopė sutinka ir įsėda į taksi su šia keista mergina, kuri prisistato esanti Šarlotė. Važiuodama Penelopė susimąsto — jei jos gyvenimas būtų romanas, ar šis momentas būtų posūkio taškas romano siužete? Šarlotė, nudžiuginta, kad Penelopė priėmė jos kvietimą važiuoti taksi, pasikviečia ją išgerti arbatos kartu su savo teta Klere ir pusbroliu Hariu.

Teta Klerė, net ir būdama garbaus amžiaus, vis dar yra graži. Ji (su Šarlotės pagalba) yra įpusėjusi savo atsiminimų rašymą. Teta Klerė yra sužavėta Penelopės, kaip ir Penelopė yra sužavėta ja. Teta Klerė pasako Penelopei, kad pažinojo tiek jos motiną, kuri yra tikra gražuolė, net ir būdama 35 metų amžiaus, tiek jos žuvusį kare tėvą.

Šarlotės pusbrolis Haris yra magas ir turi ypatingas akis: vieną mėlyną, kitą rudą. Dėl to jis aštuoniolikmetei Penelopei atrodo žymiai vyresnis. Iš pradžių ji mano, kad Haris yra erzinantis, per žemas ir ne visai patrauklus, nors labai įdomus. Haris yra beviltiškai įsimylėjęs amerikietę Mariną Hilton, kuri paliko jį dėl kito — turtingesnio ir turinčio geresnius ryšius. Haris yra pasiryžęs ją atsikovoti, nepaisydamas jos egocentriškumo ir kai jis yra supažindinamas su Penelope, jis suvokia, kaip tai padarys.

Greitai Penelopė ir Šarlotė tampa neišskiriamomis draugėmis. Penelopė negali įsivaizduoti, kad „kažkada buvo laikas, kai aš jos nepažinojau“. Penelopė pamažu susidraugauja ir su Hariu. Jie praleidžia savaitgalius drauge klausydamiesi įrašų, kalbėdamiesi ir užsiimdami kitais įprastais tuometiniam jaunimui užsiėmimais. Šie veikėjai yra nesenstantys ir knygoje rutuliojamos temos yra universalios, net jei knygos veiksmas vyksta šeštame dešimtmetyje.

Haris vieną naktį įtikina Penelopę eiti su juo į madingą vakarėlį. Penelopė jame turėtų vaidinti jo merginą. Ir viskas tik dėl to, kad priversti Mariną pavydėti. Nors iš pradžių Penelopė nenori eiti, galiausiai ji sutinka. Tai tik vienas iš kelių kartų, kai Penelopė turės vaidinti, kad ji yra įsimylėjusi Harį ir jis ją. Bet kas iš tikro vaidina?

Užpildyta ryškiais ir sąmojingais dialogais knyga „Prarastas paslapčių saugojimo menas“ yra sunkiai apibūdinama keliais žodžiais. Tai knyga tiek apie žavios merginos lengvą pergalę, tiek apie muzikos galią, tiek pasakojimas apie tikrą meilę. Perskaičiusi knygą, aš pasijutau, tarsi Šarlotė ir Haris būtų ir mano draugais ir kad Penelopę aš pažįstu taip pat gerai kaip ir save pačią.

Ar gali paprastas pasivažinėjimas taksi iš tikro pakeisti tavo gyvenimo kursą? Aš galiu tik gūžtelėti pečiais ir paklausti „Kodėl gi ne?“.