Knygos
Romanai (1924)
Poezija (621)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (905)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Pi gyvenimas

Pi gyvenimas Prisipažinsiu – mano akį patraukė knygos viršelis. Pavardė negirdėta, pavadinimas irgi nieko nesakantis. Atsiverčiau knygos aprašymą:

Tragiškai nuskendus krovininiam laivui, žydro laukinio Ramiojo vandenyno paviršiuje lieka sūpuotis vieniša gelbėjimosi valtis. Šio laivelio įgula – hiena, zebras lūžusia koja, orangutangas, 450 svarų karališkasis Bengalijos tigras ir Pi – šešiolikmetis indų berniukas. Štai ir paruošta scena vienam iš ypatingiausių pastarųjų dienų grožinės literatūros pavyzdžių.

Jano Martelo „Pi gyvenimas“ – virsmų romanas, stulbinantis vaizduotės žaismas, ir sužavėsiantis, ir priblokšiantis skaitytoją. Tai istorijų pasakojimo triumfas, tai pasaka, kuri, pasak vieno iš veikėjų, gali priversti įtikėti Dievą. Ko dar skaitytojas begalėtų trokšti?


Štai čia aš ir susidomėjau. Zebras, hiena, orangutangas, vienas nuožmiausių tigrų ir berniukas? Arba tai bus nevykusi pasaka, arba kas nors nepaprastai įdomaus, pamaniau. Tiesą sakant, tikėjausi gero siužeto, taigi, knyga jau visai netrukus keliavo į mano namus.

Knygos pradžia – autoriaus pastabos, knygos pristatymas skaitytojui: knyga gimė iš alkio (fizinio, ne dvasinio) ir (intrigėlė intriga) tai yra neišgalvota tikro žmogaus istorija. Klausimą „Tai kas gi tai, ar pasaka, ar, visgi, tikra istorija?“ nusprendžiau palikti paskutiniam knygos puslapiui.

Tiems, kas tikisi iškart įgriūti į valtį su gyvūnais ir indų berniuku, teks nusivilti – knyga mus nukelia į Torontą. Čia gyvenantis romano herojus pradeda pasakoti savo istoriją, o pasakojamoji istorija prasideda Pondičeryje, nedideliame Indijos mieste, laimingoje zoologijos sodo direktoriaus šeimoje. Pirmoji dalis, atrodo, neturi nieko bendra su knygos pristatymu ir tai šiek tiek erzina – tiek prisiskaitei, o žadėtosios valties nė kvapo. Bet tiems, kas domisi Indijos ar kitų Rytų šalių kultūra, bus kur paganyti savo mintis. Vienas įdomiausių pirmojoje dalyje iškeliamų klausimų – religijų sąveika. Religija, kaip jau supratote iš knygos pristatymo, - viena iš pagrindinių temų šiame romane, pateikiama neįkyriai ir su lengvu humoristiniu atspalviu. Štai viena ištrauka iš romano:

Deja, bendrumo jausmas, kurį žmonėms sukelia bendras tikėjimas, man sukėlė rūpesčių. Atėjus laikui, mano religiniai ieškojimai, buvę pastebėti tik tų, kam tai nerūpėjo, tik juokino, pasiekė tuos, kuriems rūpėjo – ir kurių nejuokino.
- Ką daro jūsų sūnus, kad eina į šventyklą? – paklausė kunigas.
- Jūsų sūnų matė bažnyčioj besižegnojantį, - pasakė imamas.
- Jūsų sūnus tapo musulmonu, - pasakė panditas*.
Taip, visa tai buvo energingai pateikta mano suglumusiems gimdytojams. Suprantate, jie nežinojo, kad aš – praktikuojantis induistas, krikščionis ir musulmonas.


Negadinsiu skaitymo malonumo (jei visgi sugalvosite perskaityti šią knygą) išsamiu romano fabulos aprašymu. Kuo mažiau žinai apie šią knygą, tuo smagiau ir įdomiau ją skaityti. Galiu pasakyti tik tiek, kad antroji romano dalis mane pribloškė. Nieko panašaus į realybę, bet kartu viskas labai logiška, biologiškai ir psichologiškai pagrįsta. Kaip jau turbūt supratote, antrojoje dalyje pasirodo ilgai laukta ir pagaliau sulaukta valtis su zebru, hiena, orangutangu, bengališkuoju tigru ir berniuku. Veiksmo nedaug, svarbiausia – psichologinė įtampa. Čia susipina viltis ir neviltis, stiprybė ir silpnumas, tai, kas logiška ir tai, ko nepajėgtų paaiškinti joks sveikas protas. Garantuoju, perskaitę visą antrąją dalį vienu prisėdimu, gausite dozę „kažko žodžiais nepaaiškinamo“, gal tai ir priverčia susimąstyti – yra kažkas aukščiau, kažkas, kas neleidžia mums žūti.

Romano pabaiga – atomazga, dar kartą patvirtinanti visiems romantiškos sielos būdingą tikėjimą, kad jeigu viskas baigiasi gerai, tai dar nebūtinai yra banalu. Skaitytojas nuo pat pradžių žino, kad berniukas išsigelbės (kaip gi kitaip jis dabar pasakotų savo istoriją?), bet tas žinojimas ne tik neatbaido nuo knygos skaitymo, bet dar stipriau traukia: kaip gi, juk tai neįmanoma, kaip? Ir kai viskas pagaliau baigiasi, negali atsitokėti – lyg ir paprasta viskas, taip paprasta, kad net pritrenkia savo paprastumu, bet kartu... tarsi antžmogiška. O pačioje pabaigoje atrandu dar vieną mane pakerėjusią mintį – pasakok taip, kaip jie nori girdėti, kitaip tavęs nesupras.

Užvertusi knygą vėl mėginau atsakyti sau į klausimą, kas gi tai: pasaka, ar visgi tikra istorija? Atrodo pernelyg neįtikėtina, kad būtų tiesa. O jei istorija išgalvota, tuomet gerbiu Janą Martelą už tokią lakią vaizduotę. Kaip ten bebūtų, jis parašė knygą, kurią bus malonu skaityti visiems: ir tiems, kuriuos domina veiksmas, ir tuos, kurie mėgsta „pasikapstyti giliau“, ir tiems, kurie tiesiog nori atsipalaiduoti.


*Panditas – brahmano mokinys ar mokytas žmogus. Šiuo terminu Indijoje pagarbiai vadinami mokyti žmonės.
2006-05-20
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Pavadinimas
originalo kalba:
Life of Pi
Tema: Romanai
Leidykla: Jotema
Leidimo vieta: Kaunas
Leidimo metai: 2004
Vertėjas (-a): Edita Mažonienė
Puslapių: 304
Kodas: ISBN 9955-521-82-X
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 14 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-08 15:47
Arvena
Nū, atsipalaiduoti skaitant šią knygą kaži ar pavyks. Tokia labai "pasiliekanti", "nepaleidžianti" ilgą laiką. Tiesa tai ar pramanas? Valtyje iš tikrųjų buvo gyvūnai ar gyvūnai - tai tam tikros alegorijos? Nugalėti tigrą - ar tai - nugalėti save? Kas žmogų skiria nuo gyvūno (čia jau prasideda šiokios tokios asociacijos su "Musių valdovu").
Recenzija nebloga. Nors nelabai logiškai atrodo tokia frazė: "Negadinsiu skaitymo malonumo (jei visgi sugalvosite perskaityti šią knygą) išsamiu romano fabulos aprašymu. Kuo mažiau žinai apie šią knygą, tuo smagiau ir įdomiau ją skaityti." - tada gal iš viso nereikia rašyti recenzijų? Nesakau, kad reikia perpasakoti knygos turinį, bet šiek tiek pasigedau recenzijos autoriaus nuomonės, santykio su knyga ir pan. Na bet šiaip - gana neblogai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą