Pasprink

„Neskaityk šios knygos“

Tave perspėja jau viršelis dar knygyne ar bibliotekoje. Bet vis tiek paimi tą knygą ir ryžtiesi skaityti. Nes čia turi slypėti kažkas TOKIO! Uždrausto, slapto, nepadoraus ir šokiruojančio. Ko ilgai nepamirši. Ką galbūt net ir skaityt išdrįsi tik vienumoje tamsią naktį, užtraukus visas užuolaidas ir pasislėpus po antklode bei pasišviečiant žibintuvėliu.

Pasiruoši, pasislepi ir pradedi skaityti. Pirmieji puslapiai vis dar perspėja, bet vis tiek toliau skaitai. Vaikas ir jo mama. „Hm, na šitas tai tikrai užaugęs turės problemų...“. Seksas tualete. „Įdomu! Intriguoja, reiktų pamėgint gal...“ arba „Juk tai nepadoru! Vakar irgi kažką tokio vienam filme rodė... Kur ritas šis pasaulis!“.

Taip ir skaitai vis pakomentuodamas mintyse.

„O, įdomu...“ „Reiktų pamėginti!“, „Kaip tai padaro?“, „Tai iš tikrųjų veikia?!“, „Jam tikrai reiktų kreiptis į psichologą...“. Vis skaitai ir komentuoji, ir vis lauki kada bus tas skyrius, ta pastraipa, tas sakinys ar net tas vienintelis žodis, galų gale!, dėl kurio norėsis užversti knygą ir paslėpti ją tamsiausiame rūsio kampe. Skaitai nusivažiavusio jaunuolio istoriją, froidiškos žinios kaltina Mamulę, stebiesi ir šlykštiesi tuo kas vyksta, bet... Bet gyvenime, realiam gyvenime, dar ne taip gi būna. O čia... Nieko TOKIO. Viskas jau matyta ir girdėta, kitam kontekste, tačiau vis tiek – nieko naujo. Nieko tokio, ko pasitelkęs trečiuosius asmenis nepapasakotum pirmam sutiktam.

Todėl perskaičius knygą lieka nusivylimas. Tikėjaisi, jog negalėsi jos skaityti, kad pasišlykštėsi vien tuo, jog tą knygą atsivertei, tačiau tik nusivylei. Galvojai, kad ši knyga bus klasika, o ji jau dabar yra pilka masė – tai, ką matai visur aplink.

„Pasprink“ pirmąkart buvo išleista prieš beveik dešimt metų. Gal tada ji ir galėjo šokiruoti, tačiau dabar dauguma dalykų jau yra norma. Galbūt ne viešai pripažįstama, bet tokio gyvenimo būdo egzistavimas yra žinomas ir nebyliai toleruojamas. „Prisigalvoja visokių nesąmonių dabar... Baisu, bet ką padarysi.“ Va čia ir slypi tikrasis siaubas, po kurio tau norisi niekam nesakyti, kad skaitei tą knygą. Tai suvokimas, kad ta knyga tau patiko, kad tai tau atrodo normalu ir kažkuri dalelė tavęs netgi norėtų visa tai išbandyti.

Baisu! Bet ką jau padarysi... Ar ne?