Palaimintas vaikas

Perskaičius jau antrąjį lietuviškai išleistą L. Ullmann romaną, pirmiausia kilo dvi mintys. Pirma – jei rašytoja nebūtų garsaus I. Bergmanno dukra, kažin ar jos kūrybai apskritai būtų skiriama tiek dėmesio. Antra – kad dramatiškų siužetų ištroškę leidėjai neretai pamato rąstą ten, kur tėra tik krislelis. Storas, truputėlį per daug „ištempto“ veiksmo romanas, neva „nagrinėjantis pavojingą vaikystės ir šeimos santykių temą, baimės, gėdos, seksualumo, nerimo ir pažeidžiamumo temas“, tik į pačią pabaigą pradeda po truputėlį atitikti šį apibūdinimą. Lietuvių skaitytojui šeimos santykių ir vaikystės tema anaiptol neatrodytų pavojinga, net labai įprasta, o baimės ir gėdos problematika „įkalama“ jau vidurinėje mokykloje skaitant „Paskenduolę“. Taigi daryti iš musės dramblio visai neverta, juo labiau kad ramia, lakoniška, šiek tiek ironiška kalba pasakojamoje istorijoje labiau akcentuojami ne drastiški, širdį veriantys įvykiai, bet pati jų aplinka: puikiai atkuriamas 6–7 dešimtmečio Švedijos ir Norvegijos provincijos gyvenimas, jo tradicijos, buitinės smulkmenos ir kasdieniai rūpesčiai. Ši knyga kartu su Torbjorno Flygto „Akmenų spardytoju“ bus puikus vadovas norintiesiems daugiau sužinoti apie netolimą Skandinavijos praeitį, vaikų auklėjimo tradicijas ir gyvensenos ypatybes.

Žinoma, čia aptariamos sąmoningo vaikų žiaurumo temos negalima ignoruoti, bet vargu ar ji yra romano ašis. Apskritai centro šiame pasakojime lyg ir nėra: kaip ir ankstesnis prozininkės kūrinys „Kai esu pas tave“, romanas sudarytas iš keliolikos trumpų dalių. Todėl istorija atrodo fragmentiška, vaikystės ir paauglystės prisiminimai kaitaliojasi su dabartimi – trys įseserės keliauja į kaimą, kuriame leisdavo vasaros atostogas, aplankyti senuko tėvo. Nejučiomis lygini šios „švediškos šeimos“ narius su panašaus likimo neseniai išleisto V. Šoblinskaitės-Aleksos romano „Skyrybų kambariai“ veikėjais, kuriuos irgi sieja tik vienas tėvų. Neverta nė kalbėti, kaip skiriasi to paties laikotarpio Skandinavijos ir Lietuvos provincija, bendruomeninis gyvenimas, bendravimo tradicijos ir buitinės problemos. Ramus susitaikymas, atidumas, švelnus humoras ir dėmesys kiekvienos iš trijų mergaičių vidiniam pasauliui knygą nuspalvina nepakartojamu A. Lindgren apysakų paaugliams koloritu.Šiame gražiame, harmoningame pasaulyje augančių paauglių konflikto metu „viso labo“ sunaikinama tai, kas negražu: juk ir suaugusieji siekia išguiti „pavojinguosius“.