Ornamentas

Tikriausiai tai romanas, kuriuo pats autorius labiausiai didžiuojasi, nes nurodo autobiografijoje: “2002 metais išleidau romaną “Ornamentas”, neretai pamiršdamas savo trijų romanų knygą, kuri, mano nuomone, net šiek tiek geresnė už šią."

Romanas pradedamas svarstymais, kaip pradėti šiuolaikinį romaną – pateikiamos kelios įžymių modernių romanų pradžios ir svarstoma, kurią pasirinkti. Nepasirenkama nei viena, bet intelektualesnis skaitytojas gauna progą pasimėgauti intertekstualiuoju H.Kunčiaus humoru.
O romanas prasideda gana tikroviškai – net nustebau, mat prieš tai skaičiau kelis šio autoriaus romanus ir numaniau, kad fantasmagorijos “griebs” mane nuo pat pirmųjų skyrių. Aprašoma, kaip bešokdamas su moterimi viename vakarėlyje, pagrindinis herojus praryja jos medalioną su brangakmeniu. Toliau veiksmas vystosi dar netikėčiau – nuo prarytojo brangakmenio gintaro meistras GinTarasas Bernšteinas ima auginti deimantus, safyrus, rubinus ir kitokias brangenybes… ant savo dantų. Tuo ketina pasinaudoti jo dantistė su vyru. Brangakmenis išgaunamas paprasčiausiu būdu – tualete – ir grąžinamas teisėtai savininkei, bet jau nebe toks. Norėdama atsiimti brangakmenį, ji pasamdo dvynius žudikus užversti GinTarasui ir taip toliau, ir panašiai. Kaip visada, Herkus užkabina ir nebepaleidžia, lekia taip greitai, kad retsykiais net pasiekiamas priešingas efektas – vietoj nuobodulio skaitytoją ima šleikštulys nuo veiksmo greičio.

Nors man pačiam kartais nuo to greičio būdavo negera, romanui rašau penkis pirmiausia už humorą – sumaniai pavadintus skyrius (kaip pvz., “B(angl.)bis gaunas”), intarpus su neva žymiausių brangakmenių neva tikromis istorijomis, puikiai suderintomis su istorine realybe, tokių įžymių veikėjų kaip Mstislavas Rostropovičius (dantistės vyras), Kirilas ir Metodijus (broliai dvyniai žudikai) įtraukimą į romano veiksmą ir perdėtai rimtai aprašomus dalykus, susijusius su sexu, – skaitydamas daug šypsojausi. Dar geriau – romanas nagrinėja gana daug ir gana rimtų klausimų, jo prasmei “pagauti” reikia bent savaitės rimtų apmąstymų po to, kai užverti knygą. Smagu, kai egzistencializmas suderinamas su absurdo žaismu.