Norvegai: gamtos mitologija

Ši knyga – kultūros istorijos studija, apimanti laikotarpį nuo Snorrio Sturlusono „Edos“ iki mūsų laikų Arne‘s Naesso ekologinės filosofijos. Ji parašyta remiantis norvegų mitais ir pasakomis, tautinį susipratimą žadinančiais naratyvais, H. Ibseno ir K. Hamsuno kūriniais, E. Muncho paveikslais ir G. Vigelando skulptūromis, Gegužės 17-osios švente.

Nina Witoszek interpretuoja norvegų kultūros istoriją, žvelgdama prašalaičio iš Vidurio Europos akimis. Pateikia simbolius ir vaizdinius, šimtmečiais sąlygojusius norvegų pasaulėvaizdį, kurio pagrindą sudaro kalnai ir fiordai. Gamta – norvegų kultūros nenuginčijama konstanta.

Knygos autorė parodo, kaip glaudžiai norvegų gamtos mitologija susijusi su ilgaamže moralinio kodekso „Hovamolis“ tradicija. Jos esmė – egalitarinis ir individualusis etosas, kuriam būdingas konkretumas ir racionalumas, nutolęs nuo saiko nepaisančio Europos romantizmo. Norvegų tapatumą lemia gamtos ir kultūros susiliejimas, kaip ekologinis išradingumas ar švelni vidutinybių prievarta.

Kultūros istorikė Nina Witoszek yra gimusi Lenkijoje, bet gyvena ne vienoje šalyje. Ji dirba Oslo universiteto Kultūros studijų centre ir Golvėjaus universiteto koledže Airijoje, pasireiškia kaip mokslininkė ir kaip rašytoja. Anglų kalba išleido veikalus „Airių laidotuvių tradicijos“ (1998), „Postmodernizmo iššūkis: Rytų ir Vakarų perspektyva“ (1999), sukūrė novelių knygą „Airių inteligentų sakmės“ (1991) ir romaną „Faustinos mylimieji“). Monografija „Norvegų gamtos mitologijos“ parašyta taip pat anglų kalba.