Nesidairyk atgal

Knyga „Nesidairyk atgal“ jau dabar tapo mano mėgstamiausiu trileriu iš visų, kokius gyvenime esu skaitęs. Nepaisant daugybės perskaitytų knygų, Marijos Higins Klark parašyto romano „Nesidairyk atgal“ pabaiga buvo pati „nenuspėjamiausia“. Jeigu reikėtų knygą apibūdinti dviem žodžiais, tie žodžiai būtų: „maloniai nenuspėjama“.

Knygos siužetas

Istorija prasideda, kai Niujorko nekilnojamojo turto bendrovės agentė Leisė Farel (Lacy Farrell) susitinka su nauja kliente, norinčia parduoti prabangų būstą, Izabele Voring (Isabelle Waring). Praėjusiais metais klientės duktė Hyter Landi (Heather Landi) pateko į autoįvykį ir žuvo - būtent jos butą norėta parduoti. Izabelė niekuomet nenorėjo parduoti šio buto, bet jos buvęs vyras Džimis Landi (Jimmy Landi) įtikino ją užmiršti praeitį ir judėti pirmyn. Izabelė buvo įsitikinusi, kad jos dukra mirė ne per nelaimingą atsitikimą, o buvo nužudyta. Prieš galutinai paliekant butą, tarp dukros užrašų Izabelė atrodo dienoraštį, kuriame pateikta vertingos informacijos apie mirties aplinkybes. Tuo tarpu Leisė ėmėsi darbo ir aprodė butą potencialiam pirkėjui - Kurčiui Kaldvelui (Curtis Caldwell). Tą patį vakarą ji dar kartą apsilankė bute, kur buvo ir Izabelė - persigandusi, besišaukianti pagalbos ir pasislėpusi po laiptais. Pro durų plyšį ji pamatė bėgantį Kurtį Kaldvelą, kuris rankose laikė Hyter dienoraštį. Leisė greitai užbėgo laiptais ir pamatė ant lovos kraujuojančią Izabelę su dienoraščio likučiais, kuriuos jai pavyko nuplėšti. Paskutiniai klientės žodžiai buvo: „Leise, atiduok Hyter dienoraštį jos tėvui. Tik jam. Prisiek man, kad atiduosi tik jam.“

Iš nežinojimo, ką daryti Leisė paslepia dienoraščio puslapius savo lagamine ir paskambina policijai. Atvykusi policija apklausinėja Leisę ir paima žudiko piršto antspaudus, kuriuos šis paliko ant durų rankenos. Jo tikrasis vardas buvo Sandis Savaranas (Sandy Savarano), žinomas nusikaltėlis, samdomas žudikas. Sandis viską atliko kruopščiai, tačiau iškilo viena problema - Leisė Farel. Jis žino, kad reikės su ja susidoroti ir mano, jog tai bus lengva užduotis. Tačiau greitai jis supranta nuvertinęs Leisę, kuri dabar slapstosi pagal nusikaltimo liudininkams skirtą apsaugos programą. Jos buvimo vietos nežino net šeima. Prieš išvykdama Leisė davė dienoraščio kopiją Džimiui, pasidarė vieną sau, o originalą atidavė policijai. Leisė apsistojo Mineapolyje ir pradėjo naują gyvenimą, nauju vardu - Alisa Karol (Alice Carroll). Iš pradžių ji buvo tokia nusivylusi, kad kiekvieną vakarą verkdavo niekur neišeidama iš savo naujųjų namų.

Alisa bando išsivaduoti iš nevilties tapdama gimnastikos klubo nare. Ji susipažįsta su Tomu Linču (Tom Lynch), kuris, ironiška, pažinojo Hyter Landi. Alisa nusprendžia išsiaiškinti apie Hyter kuo daugiau, kad išaiškinus žmogžudysčių kaltininką galėtų grįžti pas savo šeimą. Tomas papasakojo, kad Hyter atostogų metu buvo stebima Riko Parkerio (Rick Parker), Niujorke dirbančio nekilnojamojo turto agento. Alisą nustebino ši žinia, kadangi ji puikiai pažinojo Riką, buvusį savo kolegą. Riko tėvui priklausė nekilnojamojo turto bendrovė, kurioje Rikas ir dirbo. Pastarasis, turčio sūnus, turėdavo viską, ko užsigeisdavo nuo mažens. Rikas jautė simpatiją Hyter, bet ši į jį nekreipė dėmesio. Rikas jautėsi nusiminęs, atstumtas ir šiek tiek įskaudintas. Alisa pranešė apie įtariamąjį policijai, kuri nepatikėjo tokia versija. Tuo tarpu pati Alisa buvo taip pasiilgusi namų, kad verkdavo kiekvieną naktį. Ji net negalėjo paskambinti savo mamai be specialiai skirto apsaugoto telefono.

Hyter užrašuose Alisa aptiko pavardę, kurios anksčiau nepastebėjo - Maksas Hofmanas (Max Hoffman). Hyter užsiminė dienoraštyje, kad ji turėjo pietus su Maksu, senu savo draugu. Dvi dienos po susitikimo Hyter su Maksu abu buvo nužudyti. Alisa nusprendė pati atskleisti nusikaltimo organizatoriaus pavardę, tad nuvažiavo taksi pas Makso našlę. Ji tikėjosi sužinoti šį tą naujo, tačiau ko nežinojo nei ji, nei ponia Hofman, kad antro aukšto kambaryje savo momento laukė samdomas žudikas Sandis, norėdamas nužudyti abi merginas. Jis ėmė lipti žemyn ir merginos nutilo. Alisa prisiekia, kad kažką girdėjo. Netrukus ji pamatė Sandžio, lipančio žemyn šešėlį. Ji sviedė prespapję į Sandį, o šis pametė ginklą. Merginos išlėkė pro duris. Netrukus atvažiavo policija ir suėmė Sandį. Policija pažino Sandį kaip garsų samdomą žudiką. Bet kas jį pasamdė?

Panelė Hofman matė vyrą, persekiojantį Hyter jos atostogų metu, tačiau jai reikėtų vėl jį pamatyti, kad galėtų identifikuoti galutinai. Panelė Hofman, Alisė ir detektyvas nuvyko pas Džimį Landi paklausti ar šis nežino, kas dar galėtų būti įtariamas visų nusikaltimų organizatorius. Džimis pasikviečia savo verslo partnerį Styvą Abotą (Steve Abbott), ar šis nežino, kas galėtų būti suinteresuotas Hyter nužudymu. Pamačiusi Styvą panelė Hofman pameta žadą ir sako, jog Styvas ir yra tas vyras persekiojęs Hyter per atostogas. Pasirodo, Izabelės buvusio vyro verslo partneris buvo vagis ir stengėsi pavogti iš Džimio viską, kas jam priklausė. Hyter ir Maksas buvo įtarę Styvą dėl jo blogų darbelių, tad šiam teko abu juos nužudyti. Izabelė taipogi buvo arti tiesos, tad Styvas pasirūpino, kad būtų nužudyta ir ji.

Iškart po šio siaubingo įvykio, Alisa paskambino Tomui Linčui ir perpasakojo visą istoriją. Ji paprašė, kad Tomas nuo šiol į ją kreiptųsi tikruoju vardu, Leisės Farel. Nuo šiol Leisė visuomet bus laiminga, nes gali turėti savo tikrąjį vardą, gyventi savo tikruose namuose ir bendrauti su savo tikrais draugais.

Mano įvertinimas

Šis kūrinys parašytas labai kruopščiai ir puikiai iš stilistinės pusės. Beje, iki pat kūrinio pabaigos nebuvo aišku, kas yra tikrasis žudikas. Autorė pasistengė, kad pasakojimas būtų realistiškai įdomus, todėl nesilioviau skaitęs.

Sandžio Savarano asmenybė buvo sunki, tačiau apibūdinta kuo puikiausiai. Pradžioje suvaidininti potencialų pirkėją buvo gudru ir išmintinga. Jis nebuvo vertinamas nei kaip grėsmingas, nei pavojingas. Po kiek laiko jis tampa puikiai policijai žinomu samdomu žudiku. Marija Higins Klark nutapė Sandžio paveikslą taip, tarytum šis galėtų prasiskverbti prie bet kokios informacijos ar žmogaus. Bendrai paėmus, šis veikėjas buvo pats įtikinamiausias ir mėgstamiausias, nepaisant neigiamo atspalvio. Niekuomet negalėjai žinoti, ką šis vaikinas iškrės dabar.

Siužeto linija buvo autentiška ir nuosekli. Kai kuriose vietose įtampa „tampoma“ net keletą puslapių, kol iš tiesų kažkas įvyksta. Tarkim, ta vieta kai Leisė aplanko panelę Hofman ir netoli jų buvo Sandis. Rašytoja nepagailėjo daugybės vaizdingų žodžių, kad galėjai pajusti visą tame kambaryje buvusią atmosferą. Iš pradžių merginos išgirdo žingsnius, vėliau „pro medinius turėklus jos pamatė vieną pedantiškai nublizgintą batą [...] Leisė netvirtai ir drebančia ranka sučiupo prespapję ir sviedė ją iš visų jėgų.“ Sandis nukrito ant grindų ir išmetė savo ginklą. Policija atvyko ir sučiupo jį. Tai tik vienas iš daugelio įtemptų situacijų šiame kūrinyje.

Pasakojimo pabaiga buvo labai neįtikėtina. Negalėjau patikėti, kad nusikaltimų organizatorius buvo Styvas Abotas, patikimas (ar tikrai?) Džimio Landžio partneris. Visos istorijos metu jis buvo karts nuo karto paminimas kaip puikus verslininkas, patrauklus darbdavys, pas kurį įsidarbinti nori daugelis talentingų žmonių ir paslaugus vyras, niekad neįtariamas dėl tokių nusikaltimų. Knygos pabaiga buvo geriausia knygos dalis. Bendrai paėmus, ši knyga buvo labai įdomi ir nenuspėjama. Ji turi visus būtinus elementus geram trileriui: nužudymo baimė, paslaptingumas, nervų „tampymas“ bei, žinoma, romantika.