...neleisk numirti vasarą...

Visų pirma priekaištai. Ne autoriui, o leidyklai. Negi jinai nesugeba padoriai išleisti knygos? Tušti puslapiai, trūksta teksto, vietomis neįskaitomos eilutės. Kad ir koks autorius būtų, jį juk reikia gerbti. „Chaltūra“ niekur nemėgstama.

O knyga paprasta kaip dvi kapeikos. Pirmoje dalyje savotiškai atkuriama ir perpasakojama kultūros ir literatūros istorija. Pasitelkiamos ir istorinės žinios, ir autoriaus vaizduotė.

Antroje – su šiuo amžiumi susiję autoriaus apsakymai. Vienas jų – groteskiškas, detektyvinis, kiti beveik alegoriniai. Geriausias šios knygos apsakymas – „Didžiulė, rausva nešildanti saulė“ – taip pat šiame skyriuje.

Autoriaus stilius – nuogas ir itin paprastas, kartais net pernelyg. Lyg jam rūpėtų tik idėja, o apvilkti ją žodžiais – ne itin. Lyg rūpėtų kuo skubiau išsisakyti.

Kartais prikišamai moralizuojama ar vedama pamokomo finalo link. Pasigedau subtilumo.