
Kazuo Ishiguro (g. 1954 m.) – britų rašytojas, gimęs Nagasakyje, nuo penkerių gyvena Britanijoje. Studijavo anglų literatūrą ir filosofiją Kento universitete. 1995 m. rašytojui už nuopelnus literatūrai suteiktas garbingas Britų imperijos titulas (OBE), o 1998 m. jis tapo Prancūzijos menų ir literatūros kavalieriumi. Šiuo metu su šeima gyvena Londone.
Romanas „Neleisk man išeiti“, nominuotas 2005 m. Booker premijai, išverstas į 28 pasaulio kalbas.
Knyga prasideda gan paprasta situacija: slaugė, slauganti organų donorą, pasakoja apie save ir nejučiomis skaitytojas po truputį perkeliamas į atsiminimus (keisčiausia, kad knygoje kaip ir pradingsta vieta, kurioje slaugė grįžtų į tą patį pokalbį su donoru).
Pirmuoju asmeniu pasakojama istorija apie Hailšemą, kuris primena vaikų namus, tačiau sąmoningai šių namų paslaptis nėra atskleidžiama.
Šis keistas namas gaubia paslaptį vaikų, kuriems negalima žinoti daugiau negu tai, kad jie „ypatingi“ ir turi besąlygiškai rūpintis savo sveikata.
Žinoma, kaip ir daugumoje tokio tipo romanų, atsiranda pagrindiniai veikėjai, kurie visgi sumano išsiaiškinti, kas ir kaip. Viską dar labiau sumaišo tai, kad mokytoja, vaikams išdavusi paslaptį apie juos pačius, staiga pašalinama iš mokyklos.
Knyga, savo veikėjų portretais bei kai kuriomis detalėmis labai primena M. Burgess'o romaną „Heroinas“ bei Mike Nichols'o filmą „Arčiau“ (orig. „Closer“). Tačiau, kitaip nei „Heroinas“, „Neleisk man išeiti“ – kur kas rimtesnė ir gilesnė knyga.
Veikėjai labai skirtingi ir jų portretai kuriami nuo pat knygos pradžios. Taip skaitytojui lengviau pateisinti vienokį ar kitokį poelgį ateityje. Keisčiausia, kad, žinodami savo „paslaptį“, visi vaikai (o vėliau ir suaugę) ją priima ir susigyvena su savo gyvenimo tikslu, kas paprastam skaitytojui atrodytų nesuprantama.
Visi vieni kitus supranta ir knygoje niekas prieš nieką stipriai nemaištauja.
Pirmos dalies pabaigoje ir antroje dalyje pagrindinė knygos vystoma tema – seksas. Detalių aprašymų nerasta, tačiau iš veikėjų lūpų sklinda pastebėjimai „kas, kiek ir su kuo“.
Meilė, draugystė, ištikimybė knygoje apsivelka dar nematytą (ar neskaitytą) rūbą, o kartais ir visai išnyksta. Net idealiausi santykiai kupini nepasitikėjimo, melo. Geriausios draugės nutolsta, ieško pripažinimo kitur, poros mylisi ir skiriasi, vėl susitinka ir vėl pasimeta. Lieka tik troškimas to, ką turėjo, kai buvo vaikai. Su amžiumi ateina supratimas, kad to, ką turėjai, ankščiau niekada nebesusigrąžinsi.
„Neleisk man išeiti“ – nepaprastai jaudinantis romanas, nuo pirmo iki paskutinio puslapio persmelktas mūsų gyvenimo trapumo pajautos.
2007-01-07 16:35
Taip, apie tą skaitytoją, kuris kažką suprato, mažai.
Pati skaičiau šitą knygą ir tai, kas joje nagrinėjama, nelabai atskleista.
2007-01-02 18:42
Na ne. Kuo toliau skaitau, tuo labiau kabina :)
Žiūrim, ką turim. Pradžioje: Visi vieni kitus supranta. Po to: Net idealiausi santykiai kupini nepasitikėjimo, melo.
Dar: ...kas paprastam skaitytojui atrodytų nesuprantama. Jei jau rašai apie paprastą skaitytoją, kuriam kažkas atrodo nesuprantama, gal parašyk ir apie tą, kuris galiausiai kažką supras. Nes, na, ką aš žinau :)
2007-01-02 18:31
p.s. Taip ir neaišku, ar paslaptingoji paslaptis atskleidžiama, ar ne. Beje, prajuokino šis sakinys: Žinoma, kaip ir daugumoje tokio tipo romanų, atsiranda pagrindiniai veikėjai,... Kitokio tipo romanuose, gali būti, pagr. veikėjai atsiranda ne taip dažnai :)
2007-01-02 18:04
Nesutvarkyta recenzija - vertėtų atidžiau pažiūrėt skyrybą, sąsajas tarp pastraipų. Beje, visiškai nesupratau kursyvo prasmės.
Naujų metų proga - 3, bet dar reiktų pasistengt :)