Knygos
Romanai (1924)
Poezija (620)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (904)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Nekaltas kraujas

Nekaltas kraujas Vienas iš ne itin dažnų atvejų, kai nelabai yra prie ko prikibti ar ką pridurti prie ant knygos viršelio esančio aprašymo. Visų pirma – komplimentai autorei. Darbo patirtis D. Britanijos teisėtvarkos organuose akivaizdžiai nenuėjo veltui. Skaitant nesusidaro dirbtinumo įspūdis, nesunkiai patiki pasakojama istorija, o detalių, nusikaltimo paruošimo smulkmenų ir nusikaltėlio mąstysenos pažinimas kaip reta tikroviškas ir tikslus.

Knygos pagrindą sudaro dvi paraleliai einančios siužetinės linijos, kurioms neišvengiamai bus lemta susikirsti.

Viena jų – tai, kas leidžia iš dalies apibūdinti knygą kaip „šeimos psichologinį romaną“, nes čia paliečiamos asmens tapatybės paieškų, kraujo ryšių stiprumo, santykių su įtėviais problemos. Jauna mergina, žinodama, kad yra įvaikinta, ieško savo tikrųjų tėvų. Ji mano, kad tik pažinusi savo praeitį, sužinos, kas yra iš tikrųjų. Tai, ką jai davė įtėviai – geras išsilavinimas, gražūs namai, brangūs drabužiai – jai atrodo tik netikras išorinis lukštas, kuris nieko nepasako apie jos tikrąją asmenybę. Nors ir įvaikinta 8 metų amžiaus, iš savo praeities ji neatsimena nieko. Visiškai nieko, išskyrus porą prabangaus dvaro ir prie jo esančio sodo vaizdų. Tų poros atmintyje išlikusių vaizdų pagalba ji susikuria romantišką savo kilmės istoriją. Tikrovė, deja, pasirodo ne tokia graži. Toli gražu.

Kita siužetinė linija – detektyvinė. Čia susiduriame su žmogžudyste – nusikaltimu, senu kaip pati žmonija. Kaip šešėliai jį lydi neatsiejami kaltės bei keršto klausimai. Vyras, praradęs savo vienintelį vaiką, planuoja kerštą. Nesvarbu, kad prabėgo daug metų. Vaiko mirtis sugriovė jo šeimą, jo gyvenimą, kuriame nebeliko vietos niekam, išskyrus sielvartą ir keršto laukimą. Ar įmanoma atleisti savo vaiko žudikui? Ar pateisinamas kerštas pagal principą „akis už akį“? Ar nužudęs nusikaltėlį nesusilyginsi su juo? Ar nauja žmogžudystė atpirks prieš daugelį metų pralietą nekaltą kraują ir suteiks dvasios ramybę? Ar gali kas nors duoti vienintelį teisingą atsakymą į šiuos klausimus?..

„…Pagaliau grįžęs namo nuėjo į miegamąjį ir išbandė žudymo įrankius. Jis ilgai žiūrėjo į savo atspindį ilgame spintos veidrodyje. Su nuogu peiliu rankoje, su apsiaustu, nuo siaurų pečių krintančiu blizgančiomis klostėmis, jis atrodė kaip žūtbūtinei operacijai pasirengęs chirurgas ar bloga lemiantis senovės dvasininkas prieš ritualinę auką. Ir vis dėlto vaizdas nebuvo pernelyg baisus. Kažkas čia buvo ne taip, jis netgi atrodė graudokai. Drabužiai buvo kaip reikia ir peilis blykčiojo aštriais ašmenimis gana kraupiai; bet akys iš veidrodžio jo žvilgsnį pasitiko su tokiu švelniu, beveik skausmingu ryžtu, kad priminė ne budelio, o aukos akis.“
2003-07-28
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Pavadinimas
originalo kalba:
Innocent blood
Tema: Detektyvai
Leidykla: Alma littera
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2003
Vertėjas (-a): Nijolė Kepenienė
Puslapių: 352
Kodas: ISBN 9955-08-288-7
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-03-11 23:26
Drukis
Skurdi recenzija.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą