
„Montedidijus" – „Dievo kalnas". Taip nekukliai vadinamas vienas Neapolio kvartalas. Jame gyvena trylikametis berniukas ir minia kitų truputį keistokų, bet gyvų ir mielų personažų.
Tai šilta ir miela knyga apie brendimą, meilę, santarvę ir draugystę. Nedidukė, lyriška, parašyta skaidriu aiškiu stiliumi, truputį paliesta magijos. Tos magijos, kuri priverčia neatsiplėšti nuo knygos ir tik užvertus susizgribti, kad jau aušta arba pavėlavai į darbą.
Nors pagrindiniai šios knygos veikėjai vis dėlto ne žmonės, o pats Montedidijus, tufo kyšulys, nugultas kaulų ir ugnikalnio pelenų klodų, kur jau tūkstantmečiais gyvena žmonės.
P.S. Komplimentas vertėjai. Gerai išversta ir gražiai išsisukta, susidūrus su tarme.