Mineralinis miestelis, arba kurortinės kultūros pradžia Lietuvoje

Lietuvos kurortinė kultūra pradėjo formuotis XIX šimtmetyje. Būtent tuomet šiame krašte įsikūrė savotiški sezoniniai visuomenės susitelkimo centrai, „mineraliniai miesteliai“, ilgainiui tapę neatskiriama to meto gyvenimo dalimi. Pristatomoje knygoje siekiama pažvelgti į vieną iš jų - Druskininkus, dažnai vadintus Lietuvos vasaros sostine, antruoju Vilniumi.

Tai trikalbė (lietuvių, lenkų, rusų kalbomis) itin puošniai ir puikiai išleista knyga apie Druskininkus. Joje aptariamas Daugpilio tvirtovės štabskapitono Vasilijaus von Rothkircho apsilanymo Druskininkuose metu parašytas tekstas „Užrašai apie Druskininkus“ (1854).

Autorė nepublikuoja viso šio rankraščio, į jį žvelgia kaip istorikė, kuriai rūpi Druskininkų kurorto ir kurortinės kultūros Lietuvoje užuomazgos. Cituojant „Užrašus“, supažindinama su šios vietovės praeitim, svečių pramogomis, renginiais (koncertais, teatro spektakliais), pateikiamas anuometinis kurorto vaizdas. Daug dėmesio skiriama to meto aukštuomenės kritikai, pasakojama apie kurorte viešėjusius literatus ir menininkus.

Nenorintys skaityti „Užrašų“ gali pasigėrėti unikaliomis iliustracijomis. Jų tekste net trisdešimt trys. Piešiniuose - to meto kurorto vaizdai, jo svečių gyvenimas. Iliustracijų autorius - pats Vasilijus von Rothkirchas.

Graži ir vertinga knyga tiek druskininkiečiams, tiek kiekvienam lietuviui.