Mičmanas Hornbloueris

C. S. Forester – garsus anglų rašytojas, kurio plunksnai priklauso daugelis intriguojančių nuotykių romanų, tame tarpe ir populiarusis ciklas apie Britanijos karinio laivyno karininką Horacijų Hornblouerį. Šios serijos knygos nekartą ekranizuotos, o pagrindinis jų herojus Vakaruose tapo jūrinio nuotykių romano simboliu. Nepaisant pasaulinio populiarumo, į lietuvių kalbą šis autorius išverstas tik dabar (leidykla „Tyto alba“, vertėjas Aidas Jurašius).

Romanas „Mičmanas Hornbloueris“ skirtas pirmosioms Horacijaus dienoms laivyne. Tai nėra tipiškas nuotykinės literatūros herojus: mičmanas nepasižymi nei didele jėga, nei kokiomis kitomis ypatingomis galiomis. Greičiau priešingai: romano pradžioje mes matome apgailėtiną, jūros ligos kamuojamą ir visų skriaudžiamą paauglį. Tačiau galbūt čia ir slypi šio personažo charizma: nepaisant visų nepalankių aplinkybių, jis randa savyje jėgų nugalėti iškilusias kliūtis.

Autorius – tikras intrigos meistras: žodis po žodžio, sakinys po sakinio, ir knyga įtraukia taip, kad neatsiplėši iki paskutiniojo puslapio. Imponuoja ir džentelmeniškai santūrus ar netgi sausokas pasakojimo stilius. Gal tik kiek vargina jūrinių terminų gausa, bet, kita vertus, be jų turbūt nebūtų galima pajusti jūros skonio ant lūpų. Tad nors ir toli gražu ne kiekvienas žino, kas yra stenga, visgi šios detalės netrukdo sekti įvykių eigą ir laikyti kumščius už Horacijų.

Romanas, žinoma, nepriklauso rimtajai literatūrai: jis skirtas tiems, kas nori ramiai praleisti vakarą su knyga, neapkraunant savęs nei dideliais informacijos srautais, nei metafizinėmis problemomis. Šia prasme „Mičmano Hornblouerio“ vieta lentynoje kažkur greta A. Conan Doyle detektyvų. Ir tai garbinga kaimynystė.

Užvertus paskutinį puslapį norisi iškart čiupti kitą šio ciklo knygą. Deja, panašu, kad jos dar teks kiek palaukti. Tikėkimės, neilgai.