Michailo Gorbačiovo slapti dienoraščiai

Tai pasakojimas apie Rusiją, priėjusią dar vieną slenkstį. Pirmasis buvo Revoliucija, komunizmo įsiveržimas. O šis – Revoliucijos idealų, įdiegtų tiesų sunaikinimas, naujų atskaitos taškų ieškojimas. Per šį slenkstį šalį bando pervesti Michailas Gorbačiovas.

„Kas atsitiktų, jei Gorbačiovas iš tikrųjų rimtai imtųsi reformos? Ar toli jis nueis?“ – tai klausimai, dominę pasaulį dešimto dešimtmečio pradžioje ir paskatinę autorių rašyti šią knygą. „Mūsų tikslas – ne numatyti ateitį (nors to šiek tiek siekiame), o pateikti tikėtiną Gorbačiovo istorijos projekciją ir panagrinėti su tuo susijusias temas“ – ir išties, autorius, remdamasis tikrais faktais, įtikinamai pateikia savo ateities viziją ir tuo pačiu sukuria įdomų, intriguojantį, įtempto siužeto romaną.

Gorbačiovas – žmogus suabejojęs nuo vaikystės jam diegtomis ir taip pamėgtomis idėjomis, nepabijojęs tai ištarti savo šaliai, rizikuojant prarasti viską – valdžią, paramą ir net gyvybę. „Negi mes esame didžioji XX amžiaus klaida?“ – svarsto jis. Gorbačiovas suvokia Lenino padarytas klaidas realizuojant Markso idėjas, kurios privedė šalį prie visiško žlugimo ribos. Padedamas kunigo Viktoro Bykovo, jis pasiryžta įvykdyti kraštutinį perversmą – ir politinį, ir ekonominį, ir dvasinį.

Tuo pat metu vyksta sąmokslas prieš Gorbačiovą. Jį rengia konservatyvūs, prie totalinės valdžios pripratę ir permainų bijantys komunistų partijos nariai.

Žinoma, keistoka skatyti tų laikų ateities prognozę dabar, kai tai jau yra praeitis. Bet kadangi knyga yra tiek istorinė (yra net priedas, paaiškinantis, kur tikri faktai, o kur rašytojo fantazija), tiek grožinė literatūra, ją tikrai verta skaityti.

„Lenino klaida, kad jis priėmė Markso ateizmą, kad patikėjo, jog užtenka materialių paaiškinimų. Bet jis suprato tai, ko nesuprato bažnyčia – revoliucijos idealą. Jis tikėjo, kad pasaulį galima pakeisti. Perestroika tęsė jo revoliuciją, ir mūsų uždavinys dabar yra suteikti jai gilesnę prasmę.“