Knygos
Romanai (1919)
Poezija (613)
Pjesės (35)
Vaikams (138)
Kitos (909)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Mergina, kuri žaidė su ugnimi

Mergina, kuri žaidė su ugnimi “Mergina, kuri žaidė su ugnimi” yra knygos “Mergina su drakono tatuiruote“ tęsinys. Prabėgo metai nuo to, kai Lisbeth Salander išgelbėjo žurnalisto Mikael Blomkvist gyvenimą, bet nuo to laiko jiedu nesimatė. Abiejų herojų gyvenimai nestovi vietoje: Salander keliauja aplink pasaulį, kol tuo metu Blomkvist dirba ties stambiu projektu "Millennium" žurnale.

Tas stambus projektas - tai prostitucijos verslo tema, kuri į žurnalo ofisą atveda Dag Svensson, norintį publikuoti knygą su jo atskleistomis istorijomis apie prostituciją, kurioje būtų įvardijami konkretūs vardai ir apnuoginamas tariamai griežtos Švedijos prostitucijos įstatymų neefektyvumas. Dag mergina Mia Johansson rašo savo disertaciją tuo pačiu klausimu. Kartu jie turi daugybę prieštaringos informacijos - kaip tik to, ko reikia "Millennium" žurnalui.

Tuo metu Salander pagaliau grįžta į miestą, pasiruošusi įsikurti Stokholme. Techniškai ji vis dar yra valstybės globoje, tačiau su jai paskirtu globėju Nils Erik Bjurman ji yra sudariusi sandorį: kol jis stropiai pildys oficialias ataskaitas, ji nepublikuos vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota, kaip jis prievartauja globotinę. Tačiau Bjurman pamažu įgrysta toks šantažas ir jis planuoja nuo jo išsisukti.

Knygoje “Mergina su drakono tatuiruote” Salander buvo žavingas personažas, tačiau ji retai buvo dėmesio centre. Tuo tarpu knygoje “Mergina, kuri žaidė su ugnimi” ji tampa pagrindine veikėja, ir tai yra kiek problematiška. Ji ir taip jau buvo super mergina, su fotografine atmintimi ir neprilygstamais įsilaužimo į kompiuterius įgūdžiais. Šioje dalyje dėl įvykių, nutikusių pirmoje knygoje, ji tampa neįtikėtinai turtinga, o tarp tų kelių dalykų, kuriuos ji įsigijo per pastaruosius metus, buvo nauja krūtinė tam, kad neatrodytų kaip maža mergaitė. Dar vienas dalykas, kurį ji atliko - tai pašalino savo tatuiruotes, taigi tiek iš tų drakono tatuiruočių…

Grįžusi į Stokholmą Salander nusiperka nepaprastai brangius ir milžiniškus apartamentus (palikdama visus 18 (!) kambarių be baldų) ir bando prisitaikyti. Larsson mėgaujasi aprašinėdamas kiekvieną Salander naujo gyvenimo aspektą, tačiau to yra kiek per daug, nes atrodo, kad autorius yra įsimylėjęs personažą, kurį pats sukūrė ir kuris yra toks nerealistiškas.

Larsson nuolat erzina ir tik labai pamažu atskleidžia Salander praeitį. Po truputėlį jis pateikia vieną siaubą po kito, bet aišku, kad visų svarbiausia tai, kas nutiko merginai, kai ji buvo dvylikos. Tai yra kažkoks paslaptingas įvykis, apie kurį mažai žinoma ir kuris netgi dingo iš policijos archyvų. Autorius knygoje nuolat pakartotinai primena apie šį įvykį palaikydamas įtampą, bet  neleidžia iki galo suvokti, kas tada įvyko.

Reikalai pradeda pamažu aiškėti netrukus po to, kai Salander užsuka pas prostitucijos ekspertus Dag ir Mia, kurie greitai po to randami nušauti. Tiesa, Bjurman taip pat…

Salander akivaizdžiai tampa nusikaltimo įtariamąja ir ji nusprendžia bėgti. Jos istorija paskleidžiama visoje Švedijos žiniasklaidoje ir mergina tampa visuomenės prieše Nr.1. Kadangi ji yra karikatūriška super figūra, Salander, žinoma, vienu žingsniu lenkia tiek valdžios institucijas, tiek bloguosius, persekiojančius ją.

Vien tik erzindamas, Larsson neleidžia Salanger pasiduoti ir pareikšti savo nekaltumo. Dar blogiau, po tokio ilgo laiko dėmesio centre, jis staiga lyg pamiršta šią veikėją, ir tik po daugelio puslapių vėl ją prisimena.

Visa pagrindinė šios painios istorijos idėja, dėl kurios įsisuka visas veiksmas, yra pakankamai paprasta, o Larsson aplinkinis kelias aiškinantis tiesą yra gana keistas. Jei dar būtų negana vienos super merginos Salander, Larsson įveda kitą superveikėją, su nepakartojamais fiziniais duomenimis.

Per gerame, kad būtų tiesa, finale (kuriame Salander pademonstruoja dar didesnes superherojės savybes) įvyksta bent jau vienas geras ėjimas ir vėl suvedami Salander ir Blomkvist. Taip atsiranda didelė erdvė bendriems jų nuotykiams, tačiau, deja, viskas staigiai baigiasi.

Taigi galiausiai lieka mažai neišspręstų reikalų (žmonių nužudymas yra geras problemos sprendimas) ir galiausiai Salander baisi praeitis atskleidžiama, o Bjurman pasitraukia iš veiksmo.

Keletas siūlo galų vis tiek lieka tabaluoti: kas nutiks Millennium (nes turėjo būti administracijos pasikeitimas), kas yra Salander seseriai (apie kurią užsiminta keletą kartų), bet apibendrinant atrodo, kad veikėjai gali sėkmingai vystytis ir dar vienoje dalyje.

Larsson pateikia gana įtikinamą istoriją, rašymo stilius yra puikus, o būdas, kuriuo atskleidžiama informacija gana erzinantis. Knygoje „Mergina su drakono tatuiruote“ norėjosi sužinoti daugiau apie Salander, tačiau šioje knygoje su jos turimais milijonais ir kompiuterio įgūdžiais, ji tampa dar mažiau realistiška heroje.

Kaip ir pirmoje dalyje, Larsson per Salander ir jos motinos iškentėtą smurtą ir prostitucijos verslą trokšta parodyti, koks niekšiškas yra vyrų elgesys su moterimis. Taip pat jis ypač kaltina valdžią dėl to, kad ši nesiima teisingų veiksmų.

Apibendrinant, “Mergina, kuri žaidė su ugnimi“ yra labai lengvai ir įdomiai skaitomas trileris, tačiau taip pat turintis ir savų trūkumų.
Monika Žiūkaitė
2010-11-21
 
Kita informacija
Tema: Detektyvai
Leidykla: Obuolys
Leidimo vieta: Kaunas
Leidimo metai: 2010
Vertėjas (-a): Raimonda Jonkutė
Puslapių: 688
Kodas: ISBN 978-6094-03-154-0
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-21 23:13
Arvena
Ei, taigi ne Blomkvist, o Bliumkvistas ir vyriškių vardams galūnės nepamaišytų. Juk ne originalo kalba knygą skaitėt.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą