Meilė tarsi pragaras

Dažnas mūsų yra perskaitęs ne vieną nelaimingos meilės istoriją. Tad knygyne pavarčius Brigitte Blobel knygą „Meilė tarsi pragaras“, mažai tesusidomime. Retą skaitytoją nustebins tokio tipo knyga. Juk tai dar viena meilės istorija. Galbūt šiek tiek kitokia nei visos, bet vis dėl to knyga apie nesėkmingą meilę.

Knygos pradžioje esame supažindinami su „pilka pelyte“. Visą knygą su ja keliaujame ateities planuose, dabarties nusivylimuose ir praeities laiškuose. Marsija – puiki plaukikė, tačiau sau nepatinka, eidama junta, kokie platūs jos klubai, kaip viena į kitą trinasi šlaunys. Tarp ilgakojų lieknų klasės gazelių ji tarsi krypuojanti antis.

Tačiau ir būdama krypuojanti antis, ji sugeba patikti Tiliui, o svarbiausia - visai to nenorėdama. Juk ne ji klasėje pasiūlė jam vietą šalia savęs, ne ji pasisiūlė jam padėti per pamokas.

Vėliau prasidėjo persekiojimai, skambučiai ir net įžūlūs prisilietimai. Ir štai vieną dieną Tilis įsiviliojo Marsiją į namus...

Dabar jis vėl čia. Tilis trokšta, kad Marsija mylėtų jį taip, kaip jis ją myli. Nesvarbu, nori ji to ar ne.

Dažnai Marsija jaučiasi sutrikusi. Tėvai jos nepalaiko, kaip nepalaiko ir klasė. Visi prieš ją nusistatę, juk ji draugauja su Tiliu.

Ši knyga – lengvas skaitalas nuobodiems vakarams. Be sunkesnių vietų, ar dviprasmiškų užuominų. Viskas paaiškinta ir išspausdinta. Tereikia perskaityti.