
Vieno labiausiai žinomų Lietuvos humoristų knyga. O Lietuvoje, žinia, humoras prastas – jis dažniausiai taip ir nepakyla aukščiau antro galo arba agrarinio mėšlinio lygmens. Šioje knygoje kita humoro atmaina – miesčioniškasis.
Iki Zoščenkos autoriui kaip iki Mėnulio, tad skaitai tas istorijėles ir galvoji – nyku. Žiniasklaida, išgertuvės, „tam davė, o…" santykiai, kažkokie kliedesiai laisvomis temomis. Nejuokinga. Nejuokinga, nors tu ką.
Na, žinoma, kokie tie mūsų tautiečiai, toks ir humoras, tačiau gaila, kad vietom blykstelintis tikrai išradingas ir juokingas sakinys, pastraipa ar istorija paskęsta pliurpimo kas užeina ant seilės, sraute.
„Nieko nepadarysi", – kaip sakė Kurtas Vohnegutas.