Mažmožių dievas

Šis romanas pirmiausia sužavėjo žodžių burtais, kurie užkerėjo mane ir nusinešė tarsi Mynačalės vandenys... Gėrėjausi ne tik rašytojos indės poetine kalba, pasaulėjauta ir nepaprasta meile Keralai (piečiausiai Indijos valstijai) – jos kvapams ir garsams, spalvoms ir šviesai, žemei ir vandeniui, paukščiams ir vabzdžiams ,-bet ir puikiu Danguolės Žalytės vertimu bei pagarba savo darbui...Tai, deja, reta išimtis, kai skaitydama vertimą, nekliuvinėjau už skubotų ir negrabių  posakių, gramatinių klaidų, nuobodžių kartojimų...Be to, dar labiau maloniai nustebau, kai knygos pabaigoje perskaičiau vertėjos  straipsnį „Meilė ir mirtis Ajemeneme“, kuriame pasakojama ir apie rašytoją, ir recenzuojama išversta knyga.
Pasak vertėjos, „palyginimai ir metaforos stulbina, menkiausios smulkmenos dažnai reiškia labai daug, o kai kurie nuolat kartojami simboliai ir frazės virtę tiesiog statybiniais blokais; paparčio peteliškė, Istorijos Namai, oranžinė Amu radijytė ir t.t....“Šio romano veikėjai ne tik žmonės, bet ir gamta, daiktai, emocijos, žodžiai, pavyzdžiui:„Mažės – kačamos baimė susiraitė ant automobilio grindų lyg drėgnas, lipnus cigaras“, „Tyla pasikaišė sijonus ir lyg Moteris Voras ėmė ropštis slidžia vonios kambario siena“ , „Jis paskambino , ir nuvargęs tarnas atėjo paimti lėkščių ir kaulų. Bandė surinkti ir vakarienės kvapus , tačiau šie paspruko ir įsiropštė į minkštas rudas viešbučio užuolaidas.“

Savo romanui Roy, profesionali architektė, kaip pastatui nubraižė jo sruktūrą. Pasakojimas nechronologinis, įvykiams tai užbėgama už akių, tai grįžtama atgal į praeitį. Siužeto  karkasą sudaro istorija apie vienos šeimos sugriuvusį pasaulį. Dvyniai – bejausmė Rahelė ir beprotis Esthapenas – sugrįžę namo po 23 metų į Ajemeną prisimena  istoriją, išskyrusią juodu, vienos sielos vaikus,atėmusią iš jų vaikystę ir motiną. Tai istoriją apie pražudytą meilę, apie aistrą ir likimą...Į melodramą įsipina nuniokotos gamtos ir keliaklupsčiavimo prieš Vakarų „kultūrą“, kastų ir religijų nelygybės, kompartijos demagogijos, liūdnos moterų padėties temos.Jos ne mažiau įdomios ir skaudžios.

Nors pasakojama apie nelaimingą meilę, apie smurtą ir išdavystę, nėra pykčio ar nepasitenkinimo gaidų... Tik kiekviename puslapyje gyvena Mažmožių dievas- netekties ir trapumo dievas, pojūtis, kad viena diena gyvenimą pavers nugyventu...