Icchokas Meras (g. 1934 m.) yra plačiausiai pasaulyje žinomas lietuvių rašytojas, jo kūriniai išversti į daugiau kaip dvidešimt kalbų, lig šiol tebeleidžiami visame pasaulyje. Romanu „Lygiosios trunka akimirką“ (1963) leidykla „Baltos lankos“ pradeda Icchoko Mero kūrybos rinktinę. Prancūzų laikraštis Le Figaro šį romaną pavadino viena geriausių knygų apie holokaustą, o jos autorių – viena ryškiausių Rytų Europos literatūros asmenybių.
Rašytojui teko ypatinga lemtis. 1941 m. vasarą jo žydai tėvai Jehuda ir Miriam Merai buvo sušaudyti, o aštuonmetis Icchokas per stebuklą liko gyvas ir buvo užaugintas lietuvių kumečių Dainauskų šeimoje. 1958 m. jis baigė Kauno politechnikos institutą, 1960 m. išleido pirmąją knygą. Septintajame dešimtmetyje tapo labai populiarus Lietuvoje ir visoje sovietijoje, bet 1972 m. emigravo į Izraelį, priešindamasis režimui ir liudydamas ištikimybę savo tautai. Rašė ir teberašo tik lietuviškai.
„Lygiosios trunka akimirką“ vaizduoja karo metų Vilniaus getą, tačiau autoriui rūpi ne istorinė autentika, o situacijų visuotinumas ir universalioji pasirinkimų prasmė. Romano veiksmas plėtojamas trijuose lygmenyse, apimdamas šachmatų partiją, jaunuolių Izaoko ir Esteros meilę bei šešis pasakojimus apie šeimos patriarcho Abraomo Limano vaikų likimus. Nenuslūgstančią įtampą sukuria šėtoniškos žaidimo sąlygos: jei laimės komendantas, žus geto vaikai, o Izaokas liks gyvas; jei laimės jaunuolis, jis žus, bet vaikai bus išgelbėti. Vienintelė – beveik neįmanoma išeitis – lygiosios.