Lyg viskas būtų paskutinįkart

Jis buvo linkęs suteikti savo gyvenimui legendos atspalvį.

Dar prieš išgarsėdamas, Erich Paul Remark pasikeitė savo vardą ir šiek tiek pakoregavo pavardę. Paul virto Maria, Remark — prancūziškai skambančiu Remarque. Pastarajam žingsniui rašytojas turėjo teisę — jo gyslomis tekėjo šiek tiek prancūziško kraujo.

Elegantiškas, stilingas, netgi puošeiva, apsuptas moterų, naktinių barų lankytojas — iš savo amžininkų rašytojų išsiskyrė tiek išvaizda, tiek gyvenimo būdu. Dėl to nebuvo mėgiamas, netgi — nuolat menkinamas.

Pirmieji Remarque tekstai anaiptol nesukelia susižavėjimo. Romantiški, sentimentalūs skaitalai, neatspindintys vėliau sužibėjusio rašytojo talento. Tokia yra ir neseniai Lietuvoje išleista „Gema“.

Pagal profesiją Remarque buvo mokytojas, tiesa, neilgai dirbęs šį darbą. Pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis iki finansiškai sėkmingo romano „Vakarų fronte nieko naujo“ — žurnalistinės rašliavos.

Už atlyginimą jis rašo ir redaguoja straipsnius temomis, turinčiomis įkvėpti būsimus automobilių ir padangų pirkėjus.

Šią ir daugybę kitų smulkmenų aprašo savo knygoje Wilhelmas von Sternburgas. Biografija plati, žingsnis po žingsnio, metai po metų sužinome ne tik tai, kuo gyveno Remarque, bet ir tai, kuo anuo metu gyveno visas pasaulis, arba bent jau Vokietija. Vietomis pernelyg nukrypstama į istorinį ar socialinį tarpukario ar pokario kontekstą, bet visgi — rašytojas buvo neatsiejama jo dalis.