Lutra

Vengrų rašytojas Fekete Istvan (1900-1970) – vienas populiariausių šios šalies prozininkų, Atilos Jožefo premijos (1960) laureatas. Jo kūriniai išversti į daugelį pasaulio kalbų ir susilaukę ne vieno leidimo.

Apysaka „Lutra“ – apie ūdrą, apie jos susidūrimą su civilizuotu žmonių pasauliu. Išsikasusi olą paupy, vieną gražią dieną ją palieka ir leidžiasi per kalnus  ir miškus, patirdama visokiausių nuotykių.

Ši knyga labai svarbi pažintine prasme: tai tikras gamtos kaleidoskopas, kur galima pasisemti žinių apie gyvūnus ir paukščius. Skaitytojas susipažins ne tik su ūdra, bet ir su kitais upės, miško ir laukų gyventojais.

Šmaikštus rašytojo stilius leis pasijuokti kone iš kiekvienos situacijos: na, kad iš „pilvūzo gobšo“ žiurkėno, kuris, išsikasęs požeminę angą net ligi dviejų metrų gylio, ten susineša kartais ligi dviejų centnerių grūdų. Arba – iš gudročiaus lapino, kuris užsigeidžia laukinių bičių medaus... Deja, „bitininkystė“ vargšeliui baigiasi liūdnai: daugiau jis prie bičių nelįs. O kur dar išpūstauodegė voverė arba „sparnuotas dailidė“ genys? Arba išverstakė pelėda?