Likvidi meilė: apie žmonių ryšių trapumą

Žymaus lenkų kilmės britų sociologo knyga „Globalizacija: pasekmės žmogui“ lietuviškai išleista jau antrą kartą. Būtent jis yra globalizacijos termino „tėvas“ ir aktyvus teoretikas, parašęs apie 60 knygų, skirtų postmoderniojo pasaulio reiškiniams. Marginali Z.Baumano pozicija – emigravęs iš Lenkijos, jis dėstė Izraelyje ir JAV – leidžia kritiškai vertinti kiekvieną sociumą ir kartu palyginti įvairių sociumų problemas.

Naujoje knygoje Z.Baumanas toliau analizuoja ir kritikuoja šiuolaikinę Vakarų visuomenę. „Likvidi modernybė“ – tai realybė, atsiradusi tada, kai žmonija perėjo nuo struktūruoto, socialinių sąlygų ir įsipareigojimų supančioto pasaulio į tąsų, plastišką pasaulį, peržengusį visas ribas ir barjerus. Niekada prieš tai pasaulis nebuvo toks nepastovus ir permainingas, o žmogus neturėjo tiek pasirinkimo galimybių, tačiau ir nesijautė toks bejėgis apsisprendimo akivaizdoje.

Pasak autoriaus, „svarbiausias knygos herojus yra žmonių santykiai“ (p. 9). Jis sėkmingai nuvainikuoja daugumą šiandienos psichologijos teorijų ir santykių ekspertų. Filosofinė analizė, besiremianti daugybe autorių – nuo Charles’io Baudelaire’o iki Ericho Frommo, nuo Levi-Strausso iki Judith Butler, – nurodo santykių ir ryšių, meilės ir geismo, giminystės ir bičiulystės skirtumus. Paaiškina daugybę vartotojų kultūros reiškinių, nuodugniai nagrinėdamas ir antikines tragedijas, ir populiarius laikraščius bei serialus. „Alternatyvaus pasaulio nėra“ (p.262), tad turime suprasti ir vertinti šį.

Z.Baumano logiška refleksija, įžvalgus sociologinis diskursas paaiškina daugybę absurdiškų pasaulio reiškinių. Jis randa atsakymus į klausimus, dėl kurių taip mėgsta ginčytis šiuolaikiniai intelektualai, ir primena, kad „būtų kvaila ir neatsakinga kaltinti elektroninius prietaisus dėl lėto, tačiau nuolatinio asmeninio, tiesioginio, glaudaus, daugialypio ir daugiatikslio, nuolatinio artumo nykimo“ (p. 117).

Autorius nelinkęs nei moralizuoti, nei sielvartauti, kad niekada neegzistavo „aukso amžius“. Jis tik siekia parodyti, dėl ko įvyko permainos, priminti, kad po vieną nepajėgsime susidoroti su visuomenėje kylančiomis problemomis, todėl būtina atkreipti plačiosios visuomenės dėmesį į opiausius klausimus ir kartu juos spręsti.