Ligi dvyliktos

Šeštoji Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų serijos knyga. Naujas J. Strielkūno eilėraščių rinkinys. Liūdnokas.

Eilėraščiai – lyg pasigręžiojimas į jaunystę, skamba ir sąskaitų su nugyventu laiku suvedimo motyvai. Poetas tarsi apgaili mąžtantį laiką. Akcentuojamas neturėjimas kur grįžti ir negalėjimas tai padaryti.

Skyrius „Baladžių metas“ dvelkia pralėkusių amžių elegancija ir dvasia. Šmėklos, baugulys, tamsa, rudenėjimas mirga eilutėse ir tarp jų. Tačiau tai nėra tragiški tekstai, jie skaidrūs, švelniai autoironiški, pašaipoki. Šis eilėraščiuose esantis skaidrumas ir žvilgsnis į savo gyvenimą iš šalies – puiki atsvara knygoje egzistuojančiam rudeniui ir prabėgusiam laikui.

Puiku, kad poetas nepasiduoda daugelį vyresniosios kartos rašytojų apėmusiai manijai prikaišioti į savo knygas politinių aktualijų ir satyrų. Jų knygoje yra, tačiau nedaug ir neįkyriai.

Rinkinio eilėraščiai tarsi „įžeminti“, apčiuopiami, realūs – sublizga buities detalė, vardas, vietovardis, prisiminimo kruopelytė.

O knygos pavadinimas gal ataidi iš šio nostalgiškai valiūkiško ketureilio:

Tesugrįžta mūs nuodėmių, baimių,
netekimų, vilčių
Svaigulingas kokteilis prie seno
nutriušusio baro.
Šabaniauskiene, ponia, įpilkit dar
sykį, - jaučiu,
Kad gyvenimo šito ligi dvyliktos nieks
neuždaro.