Trumpai apie autorę: Dorota Terakovska (1938-2004)-lenkų rašytoja, žurnalistė ir publicistė. Išgarsėjo parašiusi romanus „Raganų duktė“ (1992) ir „Dievų vienatvė“ (1998). Jos knygas labiausiai myli jaunimas.
Romane „Lėliukė“ — dviejų žmonių drama. Ieva ir Adomas yra pasitikintys savimi, šiuolaikiniai karjeros žmonės. Jiems atrodo, kad viską pasaulyje galima užprogramuoti ir numatyti. Bet autorė sako, kad gyvenimą lemia atsitiktinumai ir įvykių netikėtumas, ir ne vien taisyklės ar susikurti elgsenos rėmai.
Taip ir eina Adomas ir Ieva per gyvenimą, svajodami apie šeimą. Jiems atrodo, jog pasiruošimas tėvystei ateina savaime. Rodos, tėvystė būtų naujas gyvenimo etapas, prilygstantis pokarjerinei karjerai. Jiems abiems darbas yra svarbiausias dalykas ir jie nė neketina keistis. Gyvenimas - išvien su gyvenimu, kaip rašo autorė, ir tikrai viskas klostosi puikiai iki... Svajonės apie dar geresnį ar net idealų gyvenimą kažkur dar ateityje.
Tačiau tai du vienas kitą mylintys žmonės, kurie pasirengę kantriai laukti. Ir staiga jie supranta, kad būtent dabar atėjo laikas turėti vaikų. Jau viskas pasiekta, viskas iš gyvenimo gauta, o.gal dar ne?
Rodos, kažkada vaikų klausimas buvo lyg ir nelabai svarbu. Štai vieną rytą viskas pasikeitė. Jie susivokia, kad būtis be vaikų tuščia.
Gimsta dukra. Būtent dukros gimimas - svarbiausias romano motyvas. Idealioje dviejų žmonių sąjungoje gimsta neįgalus vaikas. Kaip reaguoja aplinkiniai? Kaip patys tėvai?
Pastebimas abiejų pusių viena kitos nesupratimas, šaltumas ir atstūmimas, bei nenoras suprasti. Rodos Adomo ir Ievos šeimoje viskas buvo rūpestingai programuojama, viskas delikačiai sprendžiama, bet kas galėjo numatyti tai? Kas kaltas? Kodėl artimiausi žmonės juos pasmerkia?
Knygą patartina paskaityti verta tiems, kurie galvoja, kad šeima yra antraeilis dalykas, kurie apie santuoką mąsto paviršutiniškai.