Latvių mitologija

„Šią knygą apie latvių mitologiją parašiau visiems išsilavinusiems latvių skaitytojams, besidomintiems latvių etnografijos klausimais“ – taip pratarmėje kalba autorius. Šis sakinys ne itin entuziastingai nuteikia eilinį lietuvį skaitytoją, kuris šią knygą pasiėmė gal tik iš “sportinio intereso”. Taip, šios knygos lietuviškas vertimas tikrai įdomiausias ir vertingiausias turėtų būti įvairiems mitologijos tyrinėtojams, tačiau ir eilinis truputį mitologija besidomintis skaitytojas gali joje šį tą atrasti. Pirmiausia dėl to, kad latvių tikėjimas yra labai artimas lietuviškajam, knygoje dažnai minimi lietuvių dievai bei papročiai, jų bendrumai ir skirtumai su latviškaisiais. Taip pat dėl to, kad bet kurios tautos mitologija nemažai pasako apie ją pačią, jos papročius, liaudies kultūrą.

Knyga nėra nei mokslinis traktatas, nei vartotojiškas mitologijos aprašymas – ji yra kažkur tarp šių dviejų žanrų. Daugumai tų, kurie mitologiją supranta kaip antikos dievų žygdarbių pasakojimus, ši knyga pasirodytų neįdomi, nes istorijų joje tėra viena kita. Taip atsitikę todėl, kad latvių dievai yra daug mažiau antropomorfizuoti nei graikų ar romėnų, ir jų žygių aprašymų nėra daug. Taip pat tai ir autoriaus pasirinkimas – jis nesiima pasakoti istorijų, kurių teisingumu nėra tikras, jis išvardina dievus, apžvelgia įvairias hipotezes apie jų kilmę ir veiklos sritis, ritualus, skirtus jiems garbinti. Ši knyga -  tik supažindinimas su mitologija, ne detalus jos nagrinėjimas ar mitų atpasakojimas. Tiesa, toks supažindinimas gali greitai nusibosti mažiau susidomėjusiam skaitytojui: apie nemažą dalį dievų autorius nedaug teranda ką pasakyti, o jų ir juos minėjusių mitologijos tyrinėtojų pavardžių vardinimas ima po truputį varginti ir atsibosti.

P.Šmitas apžvelgia visus latvių dievus, tiesa, išskirdamas „tikruosius“ – apdainuotus liaudies dainose ar aprašytus abejonių nekeliančiuose šaltiniuose, ir „netikruosius“ – jo nuomone, tyrėjų ir liaudies dainų klastotojų išgalvotus. Nemažai dėmesio skiriama ir  įvairioms šventėms, kasdieniniams darbams, papročiams, įvairiems gyvūnams, augalams – aprašoma jų vaidmuo latvių tikėjime. Pagrindinis P.Šmito tyrinėjimų šaltinis yra liaudies dainos, kurias jis tyrinėja visapusiškai, lygina jas tiek fonetiniu tiek turinio požiūriu, atmeta netikrąsias ir moderniąsias, nieko tikro nesakančias apie senovės latvių tikėjimą. Kiekvienu klausimu taip pat pateikiamos ir kitų latvių mitologijos tyrinėtojų nuomonės, hipotezės.

Vienas iš knygos trūkumų – nenuoseklumas. Kartais atrodo, kad autorius vienu atsikvėpimu nori išpasakoti viską, ką žino apie latvių mitologiją, skaitytojui. Kai kurie dalykai kartojasi, kartais pritrūksta atskyrimo tarp autoriaus aiškinamojo teksto ir pasakos ar sakmės atpasakojimo, varginti pradeda ir begalė liaudies dainų citatų, kurios tiesiog yra minimos, bet neaiškinamos.

Knyga parašyta gana asmeniškai – autorius nebando būti neutralus ir nepastebimas. Neslepia, kada reiškia savo nuomonę, drąsiai abejoja ir netgi išjuokia kitus tyrinėtojus, rodo savo neapykantą dainų klastotojams, cituoja savo tėvo ar „tėvo tėvo“ jam pasakotas istorijas. Knyga parašyta gana kasdieniška kalba, kuri, nors šiek tiek perpildyta pavardėmis ir citatomis, kartais suskamba labai gyvai.

Reikėtų pagirti vertėją - puikiai išlaikytas „senovinės“ (šios knygos originalas išleistas 1926 m.) kalbos stilius. Tiesa, šitas stilius kartu tampa ir trūkumu – knygoje vartojami dabartinės kalbos jau pamiršti žodžiai, dėl to kai kurios reikšmės taip ir lieka neaiškios. Taip pat padėkoti vertėjui reikėtų už pastabas, kuriose ne tik pateikiamos išsamios nuorodos į P. Šmito cituojamus ar minimus šaltinius, bet taip pat paaiškinamos kai kurios sunkiau suprantamos autoriaus pastabos ar tam tikros latvių ir lietuvių kalbos fonetinės subtilybės. Kartais vertėjas pastabose net nurodo autoriaus hipotezių klaidas ar silpnąsias vietas.

Apibendrindama dar pacituosiu P. Šmito žodžius: „Šio darbo pirmiausias tikslas buvo žadinti skaitytojų meilę senajam tautos tikėjimui“. Deja, mano nuomone, šis tikslas nebuvo autoriaus pasiektas – knyga orientuota daugiau tiems, kurie jau susidomėję latvių mitologija, nesidomintys turbūt ją padėtų po pirmų dešimties puslapių.