
Naujų poeto ir vertėjo eilėraščių knyga. Toliau plėtojamos įprastos šiam autoriui temos, tačiau tai ne priekaištas.
Knygoje daug niūrių spalvų, rudens, žiemos, dulkių, nuplėštų lapų, prietemos ir kitų atributų, kurie būdingi depresiškam vidutinių gabumų lietuvių poetui. Tačiau A. A. Jonyno tuo neapkaltinsi: iš kasdienybės detalių, apmąstymų, pokalbio su savimi audžiamas puikus tekstas. Santūrūs, elegantiški ir elegiški eilėraščiai.
„Poetiškumas - kaip būties savybė. Atsiverianti tarsi netikėtai, lyg netyčia. Kartais eilėraštyje. Bet ne visada“. Dėl šios knygos galite būti ramūs. Pataikyta į dešimtuką.
P.S. Knyga išleista labai skoningai ir stilingai. Galėtų „Tyto alba“ ir dažniau lietuviškos poezijos reikalais pasirūpinti, nors suprantu, kad tai nepelninga.