Laiškai iš jūros

„Butelis buvo išmestas už borto šiltą vasaros vakarą kelios valandos prieš prapliumpant lietui. Kaip ir visi buteliai, jis buvo trapus ir gal būtų sudužęs vos už kelių pėdų nuo kranto. Tačiau gerai užkimštas, net atsidūręs atviroje jūroje, pasirodė esąs atspariausias viesulams daiktas iš visų, kuriuos tik žinojo žmonija. Jis saugiai plaukė siaučiant uraganams ar tropinėms audroms, sūpavosi ant pavojingiausių bangų viršūnių. Tai buvo puiki užuoglauda žinutei, pasiųstai įvykdyti duoto pažado.“

Šiuo prologu pradedama nuostabi istorija apie didelę meilę, netikėtą nei vienam iš jos dalyvių. Tai romanas apie nepaprastą jausmą, jo trapumą ir dramatiškus išgyvenimus. Neįtikėtina, kaip greitai gali nutrūkti ilgai puoselėti santykiai, ryšys, kuriam sukurti prireikė daugybės pastangų. Tačiau greičiausiai pastarųjų būta per mažai. Jie išbandė viską – draugavo per atstumą, lankė vienas kitą kai tik galėjo, buvo pasiryžę kurti ateitį kartu, bet... praeitis ne taip lengvai paleidžia.

Subtilus ir jautrus rašytojo pasakojimas priverčia tikėti, kad tikroji meilė nepaklūsta nei laiko, nei erdvės dėsniams.

Romanas sutalpintas į 320 puslapių, kurių kiekvienas persisunkęs meilės ir išgyvenimų. Skaitai ir atrodo, kad žinai, kaip viskas bus toliau. Tačiau, skleisdamas vis kitą knygos puslapį, supranti, kad klydai, nes romanas nenuspėjamas. Pastarasis patrauklus ir tuo, kad jame labai aiškūs vaizdai, paprasta kalba, atviri jausmai kupini meilės ir aistros. Viskas taip trapu, kad, atrodo, ims ir išnyks bet kurią akimirką. Romanas toks ryškus, kad nepajunti, kaip išgyveni viską savyje. Nepajunti, kaip skruostais ima tekėti ašaros...