
Mijai penkiolika. Ji nėščia. Tai atsitiko visai netyčia. Nei ji, nei Vilis to nesitikėjo. Kas toliau? Atrodo, kad visi aplinkiniai geriausiai žino, ką jai daryti. Ar klausyti kitų patarimų, ar pačiai nuspręsti? Kad ir ką tektų dėl savo sprendimo išgyventi.
Mija pabėga. Prasideda kelionė į niekur, su svetimais žmonėmis.Bet kartais reikalai pakrypsta į gera. Labai retai. Kai mėlynas mėnulis.
Norėjau negalvoti apie paauglės nėštumą kaip apie problemą. Stengiausi patyrinėti sudėtingus jausmu, kuriuos patiria kiekviena nėščia moteris, nesvarbu, ar ji paauglė, ar ne. Jauti tarsi abejonę, nors jau esi apsisprendusi turėti kūdikį. Bandžiau pažvelgti ir į pačią motinystę – ką reiškia būti mama ir kokia skirtinga gali būti motinystė šioje nemotiniškoje visuomenėje, kurioje mes gyvename.
Kiekvienais metais pastoja tūkstančiai jaunų moterų. Būti paaugle mama dažnai reiškia tikrą kovą. Bet tai ne visada tragedija, nes patys vaikeliai yra stebuklas, viltingas, teigiantis gyvenimą ir pasiruošęs jį pakeisti.
Julia Green
Julia Green dėsto anglų kalbą ir kūrybinį rašymą, vadovauja suaugusiųjų ir jaunimo rašymo seminarams, taip pat namuose moko vaikus, kurie nelanko mokyklos. „Labai retai. Kai mėlynas mėnulis“ – pirmoji jos knyga paaugliams. Kaip sakė garsus anglų rašytojas David Almond, tai autorė, iš kurios yra ko pasimokyti.