Kvailybės enciklopedija

Kvailybės enciklopedija apima megalomanišką projektą, pradėtą 1980 m. 1999 m. išėjo ši knyga, bendrasis įvadas, kuriame kvailybė iškilmingai narstoma, pasitelkiant animacinius filmus, pasakas, triumfo vartus, parkų architektūrą, Baroko plafonus, karališkąją šeimyną, pokštus, išsisukinėjimus ir mokslo fantastiką.

2001 m. Nyderlanduose išleista antroji dalis, Morosofija, kurioje surinktas šimtas XX šimtmečio Nyderlandų mąstytojų absurdiškiausių teorijų. (Ar Delfai buvo Delftas? Ar abstraktus mąstymas radosi tada, kai klitoris evoliucijos raidoje iš vidaus persikėlė į išorę? Ar kvailybė yra mūsų kultūros motoras? Kiek aviganio šuns dalelių telpa į aviganį šunį?)

Netrukus pasirodys Kvailybės topografija, kurioje surinkti visi Europos miestai ir provincijos, kurių kvailybė tapusi priežodžiu. Toliau numatomos dalys apie kvailybę ir prekybą, kvailybę ir seksualumą, kvailybę ir meną, be to, dar ir kvailybės teologija.

Kvailybė reiškiasi visose srityse, visais laikais, ji susijusi su kiekvienu žmogum. Taigi kiekvienas kvailybės tyrinėjimas savaime darosi enciklopedinis.

Tikras enciklopedistas savo objektus apkarpo, išlygina prieštaras ir geležine ranka sistemina. Iš esmės jo triūsas yra tarnauti dvasios varguoliams. O Kvailybės enciklopedija palieka sočiai erdvės prieštaringai informacijai ir kritikai.

Viena vertus, enciklopedijoje kalbama apie kvailybės termino bei reiškinio tyrinėjimus ir pateikiama kvailybės teorija, kita vertus, mėginama sukurti metodą, atskleidžiantį būtiną mūsų mąstymo kvailybę. Mūsų tikslas – vieno individo teorija, kuri geriausiu atveju atveria galimybę originaliai pažvelgti į savaime suprantamus dalykus.

Atrodytų natūralu Kvailybės enciklopedijos pirmojoje lemoje aptarti savo paties darbą, tačiau, turint galvoje neįprastą mūsų objekto pobūdį, naudingiau bus čia paminėti Encyclopediepittoresque du calembour, recueillie et mise en dėsordre par Joseph Prudhomme.

Esė pasklidai išbarstytos knygoje kaip variacijos viena, nuolat besikartojančia tema. Lieka tikėtis, kad, knygą perskaičius, tamstoms bus įmanu šią temą toliau dainuoti ir be pritarimo.


Ši knyga patiks kiekvienam, kuris mėgsta Erazmo „Pagiriamąjį žodį kvailybei“. Tai moderni jos versija. Tiesa, šioje knygoje juokas ne toks garsus, joje daugiau skausmo ir absurdo. Bet drauge ir gelmės. Amsterdame gyvenančio autoriaus paradoksai, supinti su keistomis, kone hipnotizuojančiomis iliustracijomis, susiklosto į vientisą filosofiją; jos išvados gąsdina, bet jų rimtumu iki galo nepatikėsi – tokia yra tikra ironiška kalbėsena.