Kur aš jus mačiau?

Emigracijos bangoms tarsi cunamiui naikinant Lietuvos gyventojus, pasiliekantieji dažnai su pavydu žvelgia į tuos, kurie teigia laimingai įsikūrę ir prisitaikę svetimoje šalyje. Lietuvių dabar gali rasti beveik visuose, net ir atokiausiuose pasaulio kampeliuose; tačiau yra kraštų, kurie lietuviui mielesni už kitus. Prieš kokius 15-ka metų skambėjusi daina: “Čikaga, tu mano Čikaga/Lietuvio tėvynė antra…”, aiškiai apeliavusi į XX a. I pusės emigrantų bendruomenes JAV, šiuo metu atrodo nebeaktuali. Dabar lietuvio Meka – UK ir ypač Airija. Žalia ir draugiška šalis, kur dažnai lyja ir kur galima nesunkiai susikurti gerą gyvenimą – tokia ji atrodo išvykusiųjų pasakojimuose. Tačiau Airija ne visuomet buvo tokia. Tiksliau, netgi visai neseniai daug kas šioje šalyje atrodė visiškai kitaip. Ir labai pravartus būna balsas iš šalies vidaus, leidžiantis išsklaidyti rožines svajones “sočių ir tolerantiškų” kraštų atžvilgiu.

Toks balsas - Nualos O’Faolain (g. 1945 m.) – airių rašytojos, žurnalistės, literatūros kritikės, kurios atsiminimų knygą “Kur aš jus mačiau?” ką tik išleido leidykla “Tyto alba”. Tai autorės bandymas susivokti savyje ir supančioje aplinkoje: nugyvenusi kupiną įvykių ir susitikimų su įdomiais žmonėmis, tačiau savotiškai pakriką gyvenimą, nuolatos megzdama naujus romanus ir be paliovos likdama viena, Nuala O’Faolain grįžta į savo praeitį. Į praeitį, ganėtinai tipišką moteriai XX a. II pusės Airijoje.

Tėvas – populiarus žurnalistas, nuolat įsipainiojantis į vis naujas meilės istorijas, motina – prislėgta namų šeimininkė, turinti alkoholizmo problemų. Aštuoni broliai ir seserys, apleisti ir užguiti, – tipiška airių šeima, ir Nuala, bandanti išsiveržti iš žlugdančios aplinkos. Ji nuolat maištauja prieš jai primetamą katalikišką airių moters gyvenimo modelį: vedybos ir vaikai, alkoholis ir prievarta. Tačiau, atmesdama tėvų gyvenimo pavyzdį, pati vis tiek puola į trumpalaikius romanus ir alkoholį, kol gyvenimas ima slysti jai iš rankų.

Kas kaltas dėl moters nesugebėjimo sukurti visavertę šeimą ir suvokti save kaip vientisą asmenybę? Katalikiška Airija, XX a. pirmojoje pusėje nepripažinusi moteriai kitos teisės, tik gimdyti vaikus? “Kur aš jus mačiau?” – sąžininga ir sukrečianti įdomų, bet nelaimingą gyvenimą nugyvenusios moters išpažintis. Ji sukėlė milžinišką rezonansą Airijoje ir privertė tūkstančius moterų prisiminti savo kelią nuo beteisiškumo savęs suvokimo link.

Airių kasdienybę – niūrią, neteisingą, kartais absurdišką – atveria Nualos O’Faolain žurnalistiniai straipsniai. Jie nušviečia XX a. Airijos socialinę, ekonominę, politinę panoramą. Parašyti aistringai ir įdomiai, jie leidžia stebėti airių kasdienybės fragmentus, kurie kartais tokie panašūs į lietuviškuosius.

Airija prieš keliasdešimt metų, pasirodo, labai panaši į dabartinę Lietuvą – ne veltui skaitant vis kyla klausimas – „kur aš tai mačiau?“. Išvadas iš šio fakto kiekvienas gali padaryti pats.