Kuprotas kalnas

Pradžioje – trumpas ir laisvas knygos turinio atpasakojimas.

Netoli Mosėdžio vargingo ūkininko šeimoje augo berniokas, vardu Petras. O netoli Žarėnų dar vargingesniame ūkyje nepriteklius kentė vaikigalis, vardu Antanas. Jie užaugo ir pasisamdė turtingam žemvaldžiui šalia Šatrijos kalno ganyti avis. Šeimininkas abiem prisakė: Vakarieniauk ir pusryčiauk stovykloje, bet MIEGOK SU AVIMIS, ir, kaip Dievą myliu, nekurk JOKIO LAUŽO, nepalik JOKIO ŽENKLO. Paklusnūs kaimietukai vykdė visus nurodymus, bet miegoti su avimis nepanoro. Tad ėmė miegoti vienas su kitu. Kalbant miestietiškai, užsiiminėti homoseksualizmu. Pasibaigus ganiavos laikui, jie vedė kvailas valstietes ir pridarė joms vaikų. Bet meilė Šatrijos kalno papėdėje jiems nedavė ramybės. Kas keleri metai jie susitikdavo, užsidarydavo kambaryje ir puldavo vienas kitam į... Kambarys dvokė sperma, tabako dūmais, prakaitu ir viskiu, o taip pat senu kilimu, rūgščiu šienu, balno oda, išmatomis ir pigiu muilu. Petras ir Antanas palengva seno. Vienas iš jų išsiskyrė su žmona, o kitas žuvo ar buvo užmuštas traktoristo, kilusio nuo Platelių. Tada Petras ar Antanas (nebepamenu katras) spaudos kioske nusipirko atviruką su Šatrijos kalno vaizdu ir žalvario vinute prismeigė jį prie mėšlinų tvarto durų. Kuopdamas gyvulius, Petras ar Antanas visada atsimindavo Antaną ar Petrą. Ir atrodė, kad kalnas priklauso tik jiems...

Pabaigoje – keletas objektyvių ir subjektyvių pastebėjimų.

1. Pastaruosius dešimtmečius amerikiečiai ir visas vakarietiškos civilizacijos pasaulis kraustosi iš proto dėl vadinamųjų „lygių teisių“. Ypač madinga homoseksualizmo tema.

2. Apysaka „Kuprotas kalnas“, vaizduojanti homoseksualią dviejų kaubojų meilę, pirmą kartą buvo išspausdinta žurnale „The New Yorker“ 1997 m. Jos autorė – 62 metų (!) senutė amerikietė iš Vajomingo.

3. 2005 m. pagal šią apysaką Holivudas susuko kino filmą, kuris, pasak anotacijų, susišlavė visus svarbiausius kino apdovanojimus abipus Atlanto. Šį niekalą įstengiau žiūrėti kokias trisdešimt minučių.

O pabaigų pabaigoje, aišku, išvada: nei tarp Vajomingo ir Teksaso kaubojų, nei tarp Mosėdžio ir Žarėnų ūkininkų homoseksualistų nėra, nebuvo ir negali būti. Jie gyvena tik knygose ir kino filmuose.