
Linksmojo britų ironiko knygelė. Siužetas tikrai neįprastas. Pagrindinė pasakotoja yra vaza. Metų jai per du tūkstančius. Ir, reikia pripažinti, ji protingesnė už didžiumą žmonijos. Be to, ji geba jausti, matyti, girdėti ir, svarbiausia, prisiminti.
Ji turi ką papasakoti, ypač menotyrininkei Rozai, kurią įsimyli. Tema plėtojama puikiai. Autorius turi retą talentą prajuokinti ir pasijuokti iš, atrodo, visai nejuokingų dalykų. O ko verta jau vien vazos manija kolekcionuoti daiktų, poelgių ir žmonių mimikos formas…
Tekstas linksmas, lengvas ir juokingas. Autorius priverčia žiūrėti į gyvenimą paprastai ir aiškiai. Jei nelemta gyventi tiek, kiek ta stebuklingoji vaza, tai bent jos požiūrį į gyvenimą galima perimti.