Klajoklė Gojos dvasia

Juanas Carlosas Arce (g. 1958 m.) – ispanų rašytojas, derinantis literatūrinę kūrybą su teisininko darbu. Ispanijoje jis visų pirma žinomas kaip teatrui kuriantis autorius. „Klajoklė Gojos dvasia” – šeštasis jo romanas, kurio veiksmas vyksta 1890-aisiais Paryžiuje.

Čia – romantiškasis amžių sandūros Paryžius, aukso amžius, kai inžinierius Eifelis stato savo bokštą, tapsiantį miesto simboliu; kai Monmartre Renuaras, Dega, Tulūzas-Lotrekas bando spalvomis perteikti tekančios saulės įspūdį, o dar po keleto metų Van Gogas ir Gogenas niauriai ginčijasi dėl meno prasmės ir jų laukiančios šlovės. Impresionistai ir postimpresionistai, vieni – jau pripažinti, už uodegos nutvėrę savo “laimės paukštę”, kiti – romantiškai skurstantys dirbtuvėse, diskutuoja ir kuria, meną sutapatindami su gyvenimu. Upeliais liejasi konjakas, atidarant Mulen Ružo kabaretą iš po nėrinių švysčioja aukštyn šokėjų kojos… Į tapybos ir bohemos pasaulio verpetą įsisuka ir medicinos studijuoti atvykęs ispanas Emilijas Archibajus, besiblaškantis tarp meilės ir meno. O tuo metu Emilijo Archibajaus dėdė, ispanų konsulas Pereira, pats bergždžiai svajojęs atsidėti tapybai, bando įgyvendinti viso savo gyvenimo tikslą – į tėvynę pervežti ir su derama pagarba perlaidoti ispanų genijaus, tapytojo Gojos palaikus. Tačiau pasirodo, kad Gojos palaikus gaubia šiurpi paslaptis…

Jausmingas, paslaptingas istorinis romanas, kupinas bohemiškos romantikos ir ispaniškos dvasios, apmąstymų apie meną ir menininkus – siautulingus jų gyvenimus ir tragiškus likimus.