Klaidinanti tapatybė

Tai dar viena Kanados detektyvinių romanų rašytojos Norah McClintock knyga apie žmogžudystę bei jos tyrimą.

Šešiolikmetė Zenė gyvena su tėvu, nes mama mirė, kai Zenei buvo keli metai. Mergina su tėvu keliauja iš vienos vietos į kitą, kol įsikuria nedideliame miestelyje ir jame užsibūna ilgiau nei įprastai. Tačiau vieną dieną randamas negyvas Zenės tėvas. Policijos išvados: savižudybė. Žinoma, kad Zenė nenori tuo patikėti (ir ji yra teisi), o tyrimo metu mergina sužino apie tėvą daugybę dalykų, supranta, kad jo beveik nepažinojo.

Šiame detektyviniame romane ne kartą veikėjai „keičiasi vaidmenimis“: blogieji tampa geraisiais, o tada vėl visas siužetas pasisuka į kitą pusę. Visa tai knygai suteikia spalvingumo, o kartu ir įdomumo. Gal ir per daug tų visų sutapimų, kurie istoriją tolina nuo kasdienybės, tačiau be jų romanas būtų nuobodokas.

Knyga yra pamokanti. Rašytoja akcentuoja tai, kad mergina labai gailisi, jog beveik nepažinojo savo tėvo, nors jie kartu ir gyveno. Taigi, reikia stengtis pažinti artimuosius, kol jie tebėra šalia. Dar vienas pamokantis aspektas knygoje nėra taip akivaizdžiai paryškinamas, kaip mano jau minėtasis, tačiau taip pat labai savarbus: negalima pasitikėti žmogumi, kurį pažįsti vos keletą dienų ar savaičių. Žinoma, pas mane neateis vaikinas, kuris yra dvidešimt dviejų metų, o atrodo, kaip šešiolikmetis, ir neapsimes mane įsimylėjusiu, norėdamas sužinoti kur padėta iš jo senelio pavogta dešimties milijonų suma. Bet visgi…

Nesu skaičiusi daug detektyvų, todėl negaliu šio romano palyginti su kitomis šio žanro knygomis, tačiau manau, kad tai – geras romanas, ne veltui rašytoja yra gavusi apdovanojimą už savo detektyvus.