Kitas pasaulis

Poeto ir dramaturgo Rolando Rastausko (g. 1954) eseistikos knyga, sudaryta iš 1993-2003 metais „Lietuvos ryte“ spausdintų esė. Jose atsigręžiama į intelektualo gyvenimą sovietmečiu – tai unikalią istorinę vertę turintis žvilgsnis, ypač nušviečiant neoficialiosios to meto kultūros aspektus. Antra, apžvelgiami įvairūs pastarojo dešimtmečio kultūros reiškiniai – nuo televizijos laidų iki teatro pastatymų, žiniasklaidos etc. Galiausiai čia rasime itin savitas kelionių apybraižas, kuriose per asmeniško įspūdžio prizmę perteikiama įvairių kraštų atmosfera.

Dauguma čia publikuojamų tekstų gimė ankstyvą penktadienį tuščiu skrandžiu, kad kitą dieną pasaldintų didžiausio šalies dienraščio skaitytojų pusryčių kavą. Ir taip – dešimt metų. Buvo užsakytas dažnis, apibrėžtas plotas ir tematinis laukas - „apie viską, išskyrus politiką". Toji apibrėžtis nulėmė autorinę strategiją, panašią į tą, kurią išpažino senovės japonų žanro zuihitsu adeptai bei adeptės: UŽRAŠAI SAU  iš pirmo žvilgsnio saugiame privataus būsto interjere. Paradoksalu, ar ne - rašyti pagal užsakymą didžiausiai krašto skaitytojų auditorijai it sau? Brangiausią dienraščio plotą „privatizuoti" dienoraščiui, statyti smėlio pilis istorinių bei likiminių virsmų paraštėse? Tasai privatumo erdvėlaikis (kompiuteris taiso į „erdvėlaivis"), mano galva, buvo radikalus savojo balso atskyrimo iš choro žingsnis. Solisto ir choro at(si)skyrimas lėmė atnašavimą tam mažmožių Dievui, kurio visuotinumu įtikinti gali tik sėkmingai parašytas sakinys, sukaupęs ir žvilgsnio preciziškumą, ir idėjos paaukojimą ne tarsi privalomam, atsakymui, ne lygties sprendimui, bet organiškam užgemančios minties ritmui. Visada sakiau, kad dirbu su akustika, o ne su prasme. Visada sakiau, kad rašau taip, tarsi stengčiausi nusikratyti žodžių ir verbalizuojamų būsenų bei potyrių niežais. Visada sakiau, kad į tekstą žiūriu kaip į nuotykį, vykstantį puslapyje (arba monitoriuje) hic et nunc. Tie „nuotykiai" netrunka atrodyti svetimi, tad autoriaus ir teksto tapatumu ilgainiui sunku patikėti. Tačiau kartais taip ir maga sušukti: „Myli mano opusus, mylėk ir mane!"

  RoRa

RoRa eseistika yra unikali šiuolaikinės lietuvių raštijos kontekste: ji pasižymi nepaprastai ištobulintu stiliumi, itin gyvu, šiuolaikišku žodžio jautimu. Autoriaus aprašymai, vertinimai ir apibendrinimai, nors ir subjektyvūs, visada susiję su labai plačiu lietuviškuoju ir pasauliniu kultūros kontekstu, jo įžvalgos paremtos didele erudicija, kuri šiuose tekstuose vis dėlto neužgula sunkiu svoriu, o natūraliai ir žaismingai įsipina į dėstomą minties eigą.

Laimantas Jonušys

... Pavyzdžiui, jums reikia epo (epopėjos). Kuris slaptais saitais būtų susijęs su „Iliada“ ir „Odisėja“, su brolių Goncourt‘ų „Dienoraščiais“, su Jameso Joyce‘o „Ulisu“, su... Bet drauge apdainuotų tą reiškinių ir įvykių, tą fizinių bei dvasinių verpetų verpetėlių srautą, kuris plūdo per Lietuvą ir jos piliečių kūnus, širdis bei galvas pastaruoju dešimtmečiu... Taigi jūs jau laikote šį epą (epopėją) savo rankose! Nes tai negali būti niekas kitas, tik Rolando Rastausko „Kitas pasaulis“.

... Pavyzdžiui, jums reikia intelektualinio amalo. Visokių brodskių, kunderų, nekrošių, ginsbergų, zappų, venclovų, mamardašvilių, nykų-niliūnų etc. minčių idėjų, įžvalgų blykčiojimo; be to, dar atsimušančio puikiai nušlifuotame (kas be ko – gerokai įgaubtame bei išgaubtame) labai neeilinio Lietuvos proto veidrodyje; be to, dar sumišusio su paties veidrodžio išspjaunamais blyksniais... Kur jūs ketinate eiti? Štai knyga! (Ecce liber, kaip pasakytų lotynai) – RoRa „Kitas poasaulis“

...Arba, pavyzdžiui, jūs geidžiate nedidukės grakščios esė. Smart and stylish. Vienos, paskui kitos, paskui trečios... Su toreadoriškais minties judesiais, erzinančiais patriotinį, teisuoliškąjį bulių. Su plonytėm aforizmų špagom („Cenzūra – metaforos motina“), duriančiom į nuo stereotipų surambėjusio sprando smegenis. Su giliu poetiniu žvilgsniu, mestu į priekinėje eilėje sėdinčią ir senovine (kaip greitai dabar viskas tampa senove!) vėduokle besivėduojančią (prisiminimų) ją... Rolandas Rastauskas. „Kitas pasaulis“. The proper book. The proper author.

  Alfonsas Andriuškevičius