Ketvirtoji ranka

Lyginti vieną rašytoją su kitu yra tarsi lyginti obuolį su apelsinu: tai nepalyginamų dalykų matavimas tuo pačiu matu. Lyginti Džoną Irvingą su juo pačiu yra dar sunkiau: obuolys ir apelsinas viename krepšyje, kartu su parako kvapu ir meška (ar, kaip šiuo atveju, liūtu). Irvingo romanai yra tarsi nuotykingi paradai su daugybe vaizdžiai aprašytos kūniškos meilės, kupini pašalinių siužetų ir nukrypimų.

„Ketvirtoji ranka“ pasižymi daugybe „tradicinių“, Irvingo romanams būdingų privalumų, tačiau turi ir trūkumų. Svarbiausias privalumas – romane veikianti daugialypė, paslaptinga moteris. Tai nėra visiškai naujas dalykas (panašių elementų galima rasti ir romane „Našlė vieneriems metams“), bet šiame romane tai yra itin išbaigtas veikėja.

Šis Irvingo kūrinys nuolatos trūkčioja pirmyn ir atgal: jam būdingi tiek chronologiniai nukrypimai, tiek nuklydimai nuo pagrindinės istorijos į šalutines. Todėl užima laiko, kol pagaliau sužinome, kas pavertė Patriką Volingfordą berankiu. Patrikas yra klajojantis bulvarinės televizijos žurnalistas ir mergišius. Jis filmuoja siužetą apie blogos reputacijos cirką Indijoje, pašalinusį apsauginius tinklus po trapecijomis. Dėl to vienas trapecijos artistas žuvo, kitas buvo suluošintas. Filmuojant siužetą, garso technikas atitraukia liūtų narvo darbininkų dėmesį nuo savo globotinių maitinimo tam, kad Patrikas galėtų įrašyti liūto riaumojimą. Vos tik jis įjungia mikrofoną ir prikiša jį prie grotų, jo plaštaka yra įtraukiama ir tampa greitu liūto užkandžiu.
Žinoma, operatorius visa tai nufilmuoja ir Patrikas nuo to laiko tampa žinomas kaip „liūto užkanda“. Jo plaštakos praradimą pamatė milijonai žiūrovų, tame tarpe ir Bostono plaštakos chirurgas Zajoncas bei Viskonsino namų šeimininkė Doris Klauzen. Ji įtikina savo vyrą palikti kairiąją plaštaką Patrikui po savo mirties. Šiek tiek vėliau jos vyras atsitiktinai nusišauna. Doris priima šią žinią su apsimestiniu ramumu, bet ji itin rūpinasi, kad ranka būtų atšaldyta ir nuplukdyta į Bostoną. Ji keliauja kartu su ja. Bet mes kol kas nežinome, kad Doris turi ir kitokių ketinimų, kurie tampa pagrindine siužeto linija.

Doris sugundo Patriką tam, kad taptų nėščia. Taip ji nori išsaugoti savo mirusį vyrą – turėdama vaiką nuo vyro, kuriam prisiūta jo plaštaka. Tai skamba beprotiškai, tačiau Irvingas matyt turi omeny kažką gilesnio. Doris itin rūpinasi Patriku ir jis pirmą kartą gyvenime pasijunta pasidavęs meilei. Tačiau vos pagimdžiusi, moteris draugiškai jį paleidžia. Patrikas seka paskui ją, iki jos namų prie Viskonsino ežero. Sulaukusi jo, Doris jam paskiria trijų dienų išbandymą. Jis susideda tiek iš atvirų pokalbių, tiek iš monotoniškos rutinos: namų ruošos ir kūdikio priežiūros.
Tai yra pirmasis Patriko patiriamas pastovumas gyvenime.

Pagrindinė knygos tema – Patriko virsmas iš neatsakingo patino į atsakingą vyrą. Skaitytojai laiko Doris juokinga keistuole. Ji lakoniška: sako mažiau nei jaučia. Tačiau jos tyla ar kiekvienas pasakytas žodis yra tokie išraiškingi, o Doris portretas yra toks charakteringas būtent dėl jos tylėjimo. Neveltui sakoma, kad tylūs žmonės yra įdomūs.

Romane „Ketvirtoji ranka“ yra daugybė šalutinių siužeto linijų. Viena iš jų – kandus pasakojimas apie kolegę, norėjusią perimti Patriko darbą ir todėl suviliojusį jį. Kita siužeto linija yra keistai nesusijusi kelionė į Japoniją, kur Patrikas dėl neaiškių priežasčių sako kalbą feminisčių kongrese. Jis praleidžia aistringą savaitgalį su vidutinio amžiaus delegate, kuri, atsisveikindama, pataria jam atrasti tikrąjį save. Būtent šis palinkėjimas paskatina jo virsmą. Dar vienas smulkus siužeto vingis – tai epizodas Bostone, kur kita senstanti moteris guli priešais Patriką ir skaito jam „Stiurtą Litlį“ ir „Šarlotės voratinklį“. Romane taip pat yra ilgas pasakojimas apie plaštakos chirurgą Zajoncą, kuris buvo vedęs ir šiuo metu, kaip ir Patrikas, ilgisi savo sūnaus.

Šiame romane Irvingas aiškina Patriko jausmus, veda jį per įvairias iniciatyvas, bandymus, tam, kad priverstų mus pamatyti Patriko pasaulį jo paties akimis. Daugelis pamatytų dalykų atspindi mus pačius. Atrandame save. Todėl ir rekomenduoju perskaityti šią knygą – joje galite atrasti save iš naujo.