Keturi muškietininkai iš antrosios laiptinės

„Vasara keičia vasarą, tačiau, nors ir daug jų jau nukrito su rudens pakąstais lapais ar buvo susisukusio lietaus įplaktos į žemę su paskutiniaisiais bobų vasaros voratinkliais, Andriui 1990-ųjų vasara vis vien - tarsi būtų tik vakar pasibaigusi. <...>tai buvo ne metai, o tikras istorijos vadovėlis. Čia kiekviena diena turėjo savo puslapį, kurį reikėjo atmintinai išmokti<...>“

Ši knyga - Remigijaus Misiūno (naujausios knygos: Barakų kultūros knygos: lietuvių DP leidyba 1945-1952; Informacinių kovų kryžkelėse: JAV lietuvių informacinės kovos XIX a. pab. - 1922 m.; Knygų leidyba pasaulyje) pirmoji detektyvinė apysaka vaikams. Ir gana vykusi.

Veiksmas vyksta Vilniuje, 1990-ųjų vasarą (po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo). Jau pačiame pirmajame skyriuje tvyro niūri, blokados nuotaika. Pagrindinis knygos herojus - dvylikametis Andrius su tėvu ir nėščia mama persikrausto į miegamąjį rajoną - Fabijoniškes. Berniukui vasaros atostogos, lauke tvyro nepakenčiami karščiai, o jo visi draugai likę aname bendrabutyje miesto centre. Vakarais Andrius negali užmigti - vis prisimena senąjį butą, kuriame trise su tėvais turėdavo susispaudę miegoti viename kambaryje.

Ir štai vieną dieną tėvai išvyksta remonto reikalais į centrą, palikdami berniuką namie vieną. Jis, žinoma, nieko nelaukęs pasprunka į kiemą, kur ne itin palankiomis aplinkybėmis susipažįsta su trimis berniukais, vaidinančiais šių dienų muškietininkus. Andrius priimamas į šių vaikų būrį ir įšventinamas į muškietininkus kaip Atas.
Jaunieji berniukai savaip supranta gyvenimo prasmę, dienas leidžia sėdėdami ar gulėdami ant betono plokščių, klausydami radijo ir diskutuodami įvairiomis temomis („Meilė - tai kai tu pasiruošęs už žmogų, kurio neseniai išvis nepažinojai, nesvarstydamas atiduoti gyvybę, kai jo kad ir mažiausia nelaimė - tavo didžiausia nelaimė<...>“. psl. 76).

Per paskutiniąsias atostogų dienas muškietininkai įklimpsta į dideles sukčių avantiūras. Visi jie padeda policijai sugauti seniai ieškomų vagių, reketininkų ir spekuliantų gaują. Berniukai tampa didvyriais, o ypač Andrius, kuris pelno kiemo gražuolės Konstancijos simpatijas...

Knygos pasakojimas analogiškas knygai „Trys muškietininkai“. Tik skirtumas tas, kad šio pasakojimo herojai - dvylikamečiai smalsuoliai, gyvenantys Vilniuje.
Paskutiniame skyriuje - epiloge sudedami visi taškai ant i, regis, jau ir nuotykingosios atostogos vos už poros dienų baigiasi: „Nenumaldomai, tarsi snaigės ant delno, diena po dienos tirpo paskutinė rugpjūčio savaitė. Nesulaikomai, lyg garvežys, apsigaubusi garais, žvangėdama ir kaukdama lėkė rugsėjo pirmoji, tempdama paskui save, regis, begalinį mokslo metų traukinį, ir todėl buvo labai gaila besibaigiančių atostogų.“... tik staiga per radiją pasigirsta pranešimas apie mieste siautėjančius sukčius, o muškietininkai vėl išsiruošia jų gaudyti, nepaisydami vis blogesnio, kupino rudens monotonijos, oro...

„Keturi muškietininkai iš antrosios laiptinės“- nuostabi knyga, nuo pat pasakojimo pradžios iki galo išlaikanti tą nuolatinį kabliuką, neleidžiantį sustoti skaityti ir padėti knygą atgal į lentyną. Tai puikus skaitalas vakarui!