Kerėtoja

Tiesą sakant, nežinau, kodėl taip nekęsdama „Saulėlydžio“ sagos (nemėgstu to, kas populiaru) aš visgi nuoširdžiai susidomėjau „Vampyrės dienoraščių“ serija. Man ši serija turi viską, ko neturi garsieji Stephenie Meyer kūriniai. Nors Elena, toli gražu, nėra ideali — ji labai savanaudiška ir jai mažiausiai rūpi kiti žmonės, kurie nėra jos draugai. Bet ji bent jau jų turi! Tikrų draugų. Taigi jei reiktų rinktis, visgi geriau pasirinksiu ledo karalienę Eleną nei nesusipratėlę Belą.

Kas liečia Stefaną, jis savo charakteriu pralenkia Edvardą. Jis vyresnis ir labiau subrendęs, nėra toks perdėtai „globėjiškas“ - riteriškas - maloningas savo ne vampyrams draugams. Ir. Stefanas nešnipinėja Elenos pačiais šiurpiausiais būdais, nestovi kaip stabas šalia jos lovos, kai ji miega, ir nelenda į jos kambarį pavogti ko nors. Nedaro vienašališkų sprendimų dėl jų bendros ateities. Stefanas žiūri į Eleną kaip į sau lygią, o ne kaip į daiktą. Kartais tai atrodo liūdnoka, nes taip parodo kaip „nusirito“ jaunųjų suaugusių literatūra nuo 1991-ųjų (kada buvo parašytas šis kūrinys) iki 2004-ųjų.

Be to, „Vampyrės dienoraščiuose“ istorija sukasi apie vampyrus, kurie iš tiesų yra vampyrai. Daugybė žmonių, kuriuos jie nužudo. Tai aišku, nėra tai, ko ieško kiekvienas, bet man patiko, kad autorė bent jau sugebėjo laikytis pradinės prielaidos, to, kas yra vampyras. Be to, man atrodo, kad autorė puikiai pasidarbavo kurdama šiurpią atmosferą. Nors aš esu bailiukė, man iš tiesų būdavo baisu, o ne tiesiog: „na, gerai, čia visai šiurpoka“.

Kūrinys „Kerėtoja“ pasideda nuo to, jog Elena dabar yra vampyrė. Ją nužudė kažkokia paslaptinga jėga, tai nebuvo Damonas, net jei Stefano neapleidžia jausmas, jog tai būtent jo brolis. Elena išgyvena, pavirsta vampyre tik abiejų brolių kraujo dėka. Visi pažįstami pripažįsta ją mirus, net jei nėra kūno. Kai Elena prabunda, ji jaučia nepaaiškinimą nuolankumą Damonui, tarsi jis būtų ją „atvertęs“. Tiesa, šis jausmas išblėsta, kai Elena išmiega visą savo transformaciją ir sudalyvauja savo pačios laidotuvėse.

Ne viskas einasi gerai ir vaikinai stengiasi išsiaiškinti, kas, po velnių, čia vyksta. Tuo pačiu saugodami Eleną nuo nemalonumų. O knygos pabaiga, mano galva, nors ir netikėta, buvo tinkanti ir patenkinanti mano lūkesčius. Rekomenduoju šią knygą kiekvienam „jaunam suaugusiajam“.