Kelionių alchemija

„Kelionė pažadina monotoniško kasdienybės ritmo užmigdytą budrumą, pastabumą, susidomėjimą net menkiausiomis buities (ir būties) detalėmis“.

Pritariu, nes pats keliauju būtent dėl to. Maišau po kojomis svetimą žemę, kad nors truputį nebūčiau savojoje. Įgyčiau atstumą, patirties. Dėl dvasinių dalykų, kaip kad J. Ivanauskaitė, nekeliauju. Tai sušvyti vėliau, tau net neįtariant. Galbūt tai ir yra pagrindinė kelio priežastis...

Žavu, kad yra bent viena moteris - keliautoja, žavu ir tai, kad, skaitant šią knygą, pradeda niežtėti kojos. Kviečia pereiti visas sunkias, gražias, pavojingas trasas... Na, kad ir su kelionių vadovu...

P.S. Tik vieno nesuprantu - juk buvo galima išskaidyti knygą į tiesioginį darbą (t.y. kelionių gidė po egzotiškas šalis) ir į tipišką J. Ivanauskaitės tekstą (t.y. dvasios potyriai kuo toliau nuo namų) ir išleisti dvi atskiras gražias knygas: vieną margu ir prestižiniu a la „Lonely Planet“ viršeliu, kitą - su N. Rericho ar P. Normanto iliustracijomis, nuotraukomis ir autorės potyrių aprašymais. Ir meditacijos, ir money daugiau...