Kelias atgal

Erich Maria Remarque (Erichas Marija Remarkas, 1898–1970) – vienas žymiausių ir populiariausių XX a. vokiečių rašytojų. Akylas savo epochos stebėtojas, politikos žinovas, netarnavęs jokiai ideologijai, humanistas, laikęsis nuošalyje, spalvinga ir charizmatiška asmenybė.

14 romanų, kelių apsakymų ir esė rinktinių, vienos pjesės autorius. E. M. Remarque kūriniai leidžiami milijoniniais tiražais visomis pasaulio kalbomis, pagal juos kuriami kino filmai.

Gimė Osnabriuke (Žemutinė Saksonija), aštuoniolikos metų savanoriu išėjo į Pirmąjį pasaulinį karą, keletą kartų buvo sunkiai sužeistas. Po karo dirbo įvairius darbus: bibliotekininko, verslininko, mokytojo, redaktoriaus. Pirmojo literatūrinio pripažinimo sulaukė 1929 m. – išleidęs ketvirtąją knygą „Vakarų fronte nieko naujo“. Rašytoją nuolat persekiojo naciai, kurie 1933 m. uždraudė ir viešai degino jo knygas, skleisdami propagandinį melą apie žydišką jo kilmę. Bėgdamas nuo persekiojimų, jis emigravo iš Vokietijos, gyveno JAV ir Šveicarijoje. E. M. Remarque priklauso rašytojų kartai, patyrusiai dramatiškiausius XX a. istorinius įvykius. Iš čia – svarbiausios jo kūrybos temos: įvairūs žmogaus tragiško likimo aspektai, gyvenimo vertės iškėlimas.

„Kelias atgal“ – garsaus E. M. Remarque romano „Vakarų fronte nieko naujo“ tęsinys.

Pirmojo pasaulinio karo pabaiga. Ernstas Birkholcas ir jo draugai, pergyvenę karą Vakarų fronte, grįžta namo, į gimtinę, tikėdamiesi iš naujo pradėti gyvenimą.

Tačiau „kelias atgal į gyvenimą“ pasirodo žymiai sudėtingesnis, nei jie tikėjosi.

Ar pavyks šiems jauniems žmonėms sugrįžti „atgal į gyvenimą“, išsaugoti savo idealus, viltį bei draugystę, užsimezgusią mūšio lauke ir buvusią vienintele užuovėja žiauriame kare?