Katė, vyras ir dvi moterys

Ne paslaptis, kad mūsų intelektualai paslapčia mėgsta lyginti lietuvius su japonais. Atseit ir turtingą tradicinę kultūrą turime, ir šlovingą praeitį, ir sparčiai modernizuojamės, ir šalis mažytė...Gal dėl to taip žavimasi japonų kūrėjais, pradedant šilkografijos meistrais ir baigiant visokiais murakamiais.

Gal dėl to ir išleidžiamos tokios sentimentalios knygutės, pretenduojančios į psichologinę gelmę. Nepriekaištingai apipavidalinta apysakėlė primena žurnaluose spausdinamus apsakymus apie naminius gyvūnus. Turint omenyje, kad ši ketvirtame viršelyje gausiai išgirta knyga rašyta net 1936 m., nesunku suprasti, kas nuo ko „nusirašė“ tokius siužetus.

Japonai garsėja savo meile nebyliems padarėliams: belieka prisiminti praėjusį dešimtmetį užplūdusią „tamagočių“ (gyvūnus imituojančių kompiuterizuotų žaisliukų) maniją. Čia irgi bandoma pasitelkus gyvūnėlį gilintis į žmonių jausmus. Dvi žmonos bando išsiaiškinti, kuri yra brangesnė vyrui. O vyras – tinginys, iš trijų pusių atakuojamas moterų (prie žmonų prisideda ir jo valdinga mamytė, ir giminės), mieliau bendrauja su kate. Nes katė jų santykių sūkuryje atrodo gudriausia: ne veltui ji pirmiausia minima pavadinime.

Čia daugiausia ji ir apdainuojama: snukučio išraiškos aprašymas užima ištisus puslapius. Žmonės vienas kitą įtarinėja, akylai stebi, tipišku japonišku stiliumi daro išvadas iš elgesio detalių, aplinkos ženklų, menkiausių smulkmenų. Labai lengva įtikinti juos pakeisti nuomonę, daryti vienas kitam įtaką, sukiršinti ir skleisti nepagrįstus gandus. O katė šiame per ilgai užtrukusiame seriale atrodo nepakaltinama – visi personažai vienodai ją dievina, brangina ir stengiasi nuvilioti vienas iš kito.

Skaityti apie tai, tiesą sakant, labai nuobodu. Ypač tiems, kuriems bendravimas su gyvūnais neatstoja bendravimo su žmonėmis. Ir ypač Lietuvoje, kur kasdien gatvėje šalia Pasaulinę gyvūnų dieną švęsti kviečiančių gražių plakatų matai tupint pulkelius benamių kačių. Beje, jei jau meilė gyvūnams tapo tokia madinga, tai, prieš skelbiant knygutę „vienu puikiausiu literatūros kūrinių, kada nors parašytų apie kates“, pirmiausia reikėtų sužinoti, ką apie ją mano pačios katės.