Karo menas

Valandos skaitymo knyga.

Viens – du, viens – du, kairę – dešinę, kairę – dešinę... Kaip koks molinis golemas žengi klastingo aziato knygos puslapiais. Žengi per lavonų kalnus, mokaisi visų mūsų išsigimėliškos karo civilizacijos žudymo strategijos būdų, kol galų gale vaizduotėje atominis grybas nušluoja visą karo meną ir visą ne karo meną.

Kaip istorinis veikalas, kaip tam tikras kultūrinis fenomenas, daręs įtaką įvairiems karvedžiams, šis foliantas gal ir ko nors vertas, bet praktiškai dabar labiau tiktų tik vaikams, žaidžiantiems kareivėliais, arba suvaikėjusiems soldafonams, svajojantiems apie valstybę nuo jūros iki jūros. Taip pat turėtų patikti naiviems romantiškiems emeritūrininkams, gyvenantiems Žalgirio mūšio triumfo svajomis, ir istorijos mokytojams, bandantiems sudominti tuščias mokinių galvas bent kuo nors kitkuo, nei nurodyta mokyklinėse programose.

Visa kita leidėjų sugalvota naudos potekstė, kaip ir visų biznį iš knygų darančių merkantilininkų, be galo amorali ir ciniška: jeigu sieki pergalės gyvenime, savo interesus, kaip ir kare, turi ginti. Šiandien, kai konkurencija primena negailestingo mūšio lauką, kiekvienas iš mūsų, kaip tikras generolas, turi išmanyti strategiją.

Fuck off! Nekrofilinio mąstymo viršūnė!

Beje, tai jau seniai praktiškai išbandyta. Prieš kokius trejus metelius buvo galima perskaityti štai tokį skelbimą: Garsus JAV verslo strategas ir knygų apie vadovavimo meną autorius Geraldas A. Maikelsonas mokys „karo meno“ ir Lietuvos įmonių vadovų elitą. Jis ketvirtadienį Vilniaus rotušėje daugiau nei 250 Lietuvos įmonių vadovų ir savininkų pristatys vieną populiariausių savo knygų „Sun Tzu „Karo menas“ vadovams“ bei joje išdėstytų 50 strateginių taisyklių.

Jooo, taip ir įsivaizduoju: sėdi 250 prakaituotų meitėlių, šnopuoja, savo mažom akytėm mirksi ir šnairuoja į šalia sėdinčius konkurentus, o jankis ant scenos iš visų jėgų ardosi bandydamas įteigti savo tiesą. Tik šiuo atveju, mano nuomone, teorija tinka praktikai kaip onanizmas meilei. Vargšai Lietuvos įmonių vadovai...

Sun Tzu rašė pamokymus, gal išmintingas taisykles. Ir vis dėlto tai tik teorija, labai artimai susisiejanti su praktiniais dalykais, kurie sunkiai įgyvendinami realiomis karo sąlygomis. Todėl nenuostabu, kad didžiausia karo meno išmintis yra taika: išmintingas valdovas itin saugosi karo, o geras karvedys jo vengia. Tai tas Kelias, kuris išsaugo valstybes ir kariuomenes.

P. S. Kada mes pagaliau nuteisime visokius bušus, putinus ir kitus nekrofilus, duodančius įsakymus kariauti, bet nieko nenusimanančius apie karo meną?