
Yra ir kitoks Londonas. Ne tas, kurį įsivaizduoja lietuviai. Šioje knygoje tai – jaunų menininkų, bohemos, pasiturinčios jaunuomenės Londonas. Toksai, kur vyno rūšis ir užkandžio parinkimas lemia daug ką, netgi asmeninius santykius.
Taip, mums tai atrodo snobiška, tačiau vis tiek žavu. Romano pagrindinis veikėjas Džasperas turi neįprastą profesiją – jis kaligrafas. Be to, jis donžuanas ir plevėsa, širdžių ėdikas. Santykiai su moterimis, apgaulingi lyčių žaidimai, vilionės, išdavystės ir apgavystės šioje knygoje pateikiama subtiliai, nevulgariai, su humoru ir autoironija.
Tiesa, knyga būtų lengvabūdiška, jei į ją neįsiterptų dar viena tema – Džono Dono poezija, kurią perrašinėja Džasperas. Tai darydamas, jis pajunta, kad Dono eilėraščiuose atsispindi ir jo paties išgyvenimai. Įdomios ir esteto Džaspero mintys apie kultūros nykimą, įsigaliojančią banalybę ir nemokšiškumą.
Romanas šmaikščiai parašytas ir stilingas, vertas dėmesio. O ir pabaiga gan netikėta.