Kaip gauti informacijos iš Nematomojo pasaulio

Aleksandras Svijašas – populiarus rašytojas, psichologas, parapsichologas, technikos mokslų daktaras. Jis sukūrė originalią karminių sąveikų Bendrąją teoriją, kurią skelbė savo knygose. Ši sistema jau padėjo viso pasaulio tūkstančiams žmonių pagerinti savo gyvenimą.
   
Naujojoje knygoje Aleksandras Svijašas toliau plėtoja pažiūrų į pasaulį sistemą, išdėstytą „Ezoterinių namų skaitinių“  serijos knygose:  „Kaip išvalyti savo karmos ąsotį“ , „Kaip mintimis formuoti savo gyvenimo įvykius“ , „Išmintingas pasaulis“ .

Knygoje „Kaip gauti informacijos iš Nematomojo pasaulio“ pateikti atsakymai į klausimus: kokie nematomojo pasaulio būtybių tipai, kodėl gali būti menkai patikima informacija, gauta naudojant švytuokles ar rėmelius, kaip teisingai pasirinkti „nematomąjį pašnekovą“, kaip kalbėti su nematomojo pasaulio esybėmis, kaip įvertinti informacijos šaltinį, išvengti nematomojo pasaulio neigiamos įtakos.

Skeptikai pasakytų, kad knyga – nevispročio kliedesiai. Dalinai jiems pritarčiau: logika paneigia neįtikėtiną teoriją apie nematomojo pasaulio egzistavimą ir gana glaudų jo sąlytį su materialiuoju pasauliu. Nuostabą kelia vien autoriaus perspėjimas dėl galimų knygos skaitymo pasekmių.

Deja, kai kurie žmonės puola į egzaltaciją, prisikuria stabų, virsta fanatikais, ima beatodairiškai tikėti ar kitaip netenka proto. Nors ir kaip kritiškai bei ironiškai dėstytume savo medžiagą, vis tiek atsiranda žmonių, kurie būtinai ne taip ją supranta... Kai kuriems skaitytojams ji gali sukelti „asmenybės susidvejinimą“. Tai yra, kai žmogus ima bendrauti su jam vienam prieinamu pašnekovu. Žinia, psichiatrijoje tai vadinama šizofrenija.

Knyga parašyta vadovėlio forma, todėl nenuostabu, jei skaitytojas, pernelyg įsijautęs, pradeda tikėti tuo, kas dėstoma. Kyla klausimas: jei A.Svijašas pataria į jo teoriją žiūrėti skeptiškai, su humoru, tai kodėl jis apskritai ją pateikia visuomenei? Galbūt autorius nori apsidrausti, nes bijo būti apkaltintas erezijos skleidimu ar psichinių susirgimų skatinimu?

Smalsumas nugriovė visus blaivaus proto pastatytus ženklus „stop“ ir net nepajutau, kaip pradėjau skaityti neeilinę pasaką suaugusiems. Nors antgamtiški reiškiniai – tikras absurdas, labai knieti sužinoti dar vieną versiją apie nematomo pasaulio sudėtį ir struktūrą. Autoriaus nuolatinis kreipimasis į skaitytoją sukuria jaukią atmosferą. Galbūt tai vienas ginklų įgyti kuo daugiau savo teorijos šalininkų.

Viena įdomiausių teorijos dalių - „Ryšio užmezgimo technologija“. Pateikiami pratimų pavyzdžiai, kurių atlikimo metu galima sužinoti savo baimių faktorius, gyvenimo tikslus, problemų sprendimų būdus... Smalsumą kursto patalpų valymo nuo žemųjų būtybių būdai.

Patalpą pripildykite gero kvapo mikrodalelių. Tai jums pavyks rūkant mirą, deginant kvapniąsias lazdeles ar garinant aromatinius aliejus... patalpų nuo žemųjų būtybių valymo funkcijas atlieka ugnis ( žvakės liepsna ) ir varpo dūžiai... Tą pačią funkciją Indijoje atlieka daugybė varpelių, kurie pakabinami ant virvučių prie namo. Vėjeliui pučiant, varpeliai žvanga ir valo namų atmosferą bei aplinką.

Skaitant knygą, kartais kildavo noras pabandyti užmegzti ryšį su kokia nors gerąja nematomojo pasaulio esybe ir sužinoti atsakymus į labiausiai rūpimus klausimus. Sustabdė baimė netyčia susisiekti su piktąja dvasia ar pačiu šėtonu.

A.Svijašo knyga patiktų besidomintiems burtais, spiritizmu, o papiktintų praktikuojančius krikščionis, nes autoriaus teorija prieštarauja Biblijai. Pasak vieno pranciškono, rašytojo tvirtinimas, kad į rojų patenka tik šventieji, Mokytojai ir kankiniai yra visiška nesąmonė. Tikriausiai jam pritartų beveik visi skaitytojai, nes vargu, ar nors vienas skaitančiųjų patenka į „išrinktųjų“ sąrašą.

Knygą rekomenduoju tik stiprių nervų žmonėms.