Jurga. Atsiminimai, pokalbiai, laiškai

Leidėjų žodyje rašoma: “Ji buvo viešas žmogus, bet tiek, kiek pati nusprendė”. Taigi, prieš paimant į rankas šią dailiai įrištą knygą kietais viršeliais ir permatomu pakalnutėmis puoštu aplankalu, iš kurios žvelgia jaunutė Jurga Ivanauskaitė, nereikėtų tikėtis visų atsakymų į jos populiarumo ir išskirtinumo klausimus. Ji atvėrė mums tiek širdies, kiek mums duota suprasti, ir kiek kiekvienas pajėgus įskaityti jos knygose, kurių per 45 gyvenimo metus paliko dvidešimt.

„70 balsų” – taip “Tyto albos” leidėjai pristato biografijos sudėtį, nes tiek žmonių pateikė popieriuje įamžintus savo prisiminimus ir įspūdžius iš pažinties su Jurga knygos sudarytojai. Kiti, nesiryžę rašyti, autorei Dovilei Zelčiūtei sutiko duoti interviu.
Prisimenu 2008 metais Kaune vykusį renginį, skirtą pristatyti šią knygą ir paminėti Jurgos Ivanauskaitės gimimo dieną. Susirinkus mažytė Viešosios bibliotekos salė lūžte lūžo nuo žmonių, kurie troško išgirsti tai, kas parašyta knygoje, tačiau gyvai. Mamos ir vaikystės draugės prisiminimai skambėjo šilčiausiai, labiausiai virpino širdį ir skatino pažvelgti giliau: už Jurgos romanų herojų gyvenimų, kur slypi pačios autorės pasaulis. Toks įdomus ir keistas.

Šalia salės durų stovėjęs vyriškis apsistatęs popierinėmis dėžėmis vos spėjo suktis, nes kiekvienas įeinantis į renginį žūt būt norėjo įsigyti biografiją “Jurga”. Už leidyklos kainą. Čiupau jas dvi, nes buvau tikra, kad atsiras žmogus, kuris man už tai padėkos, o jei ir neatsiras, išsaugosiu savo vaikams net du egzempliorius unikalios, vertingos savo istorija, gimimu ir esme, knygos, kurią rekomenduoju perskaityti kiekvienam literatūros ir meno mylėtojui.

Be prisiminimų ir laiškų knygoje pateikiamos Jurgos Ivanauskaitės dailės darbų nuotraukos, exlibris, grafikos darbai, spektaklių afišos ir nuotraukos iš asmeninių archyvų.