
Garsaus žydų kilmės italų rašytojo (1919-1987) knyga. Aušvico koncentracijos stovyklą išgyvenusio kalinio liudijimas. Knyga parašyta vienu prisėdimu, per kelis mėnesius, tik grįžus iš koncentracijos stovyklos, tuoj pat išleista, tačiau nugrimzdusi užmarštin. Romanas atrastas tik šešto dešimtmečio pabaigoje ir sulaukė pasaulinės šlovės.
Knygoje nejusti jokios neapykantos ar pagiežos vokiečiams. Tai ramus ir santūrus, todėl dar labiau sukrečiantis pasakojimas apie nužmoginimo sistemą, savotiškas dokumentas, padedantis išstudijuoti tam tikrus žmogaus dvasios aspektus.
Pabaigoje - autoriaus atsakymai į dažniausiai pateikiamus klausimus, kurie kyla perskaičius romaną.
Lietuvių skaitytojai jau susipažinę su gyvenimo ne tik sovietų, bet ir nacių lageryje smulkmenomis, nes turime įtaigumu nenusileidžiantį savo liudijimą - Balio Sruogos romaną "Dievą miškas". Šios dvi knygos - tarsi sąšauka žmonių, ištvėrusių pragarą.
P.S. Skiriama visiems beatodairiškai tikintiems žmogaus gerumu.