 Kartais nors trumpam norisi pabėgti nuo realaus gyvenimo ir paskaityti niekuo neįpareigojantį romaną. Pagundų yra nemažai. Prekybos centruose apstu tokio pobūdžio knygelių. Jos pritraukia savo spalvingais viršeliais (visai kaip mažus vaikus) ir jausmingais pavadinimais. Vieną jų susigundžiau nusipirkti ir aš. Patraukė pavadinimas - „Jausmų jūra“ .
Viena pagrindinių herojų (o jų yra du, kaip ir įprasta romanams – vyras ir moteris), dvidešimt penkerių metų mergina vardu Eliza, dirbanti nedidukėje juvelyrinių dirbinių parduotuvėje Italijoje. Širdies draugo neturi, nes vis dar negali atsigauti po prieš metus nutikusios tragedijos – ji patyrė persileidimą po barnio su savo meilužiu, su kurio prarado nekaltybę jau per pirmąjį jų pasimatymą, per kurį, beje, ir pastojo. (Tiesa, retai šiais laikais tokio amžiaus merginos būna dar skaisčios.)
Vieną dieną į jos parduotuvę įėjo būtent tas,nuo kurio ji visus metus slapstėsi, tas, kuris sudaužė visas jos viltis apie gražią šeimą, vyras vardu Salvatorė. Ji visiškai nenorėjo jo matyti, bet jis buvo atkaklus. Vyras jautė kaltę dėl to, kas tada nutiko, bet tuo pat metu geidė Elizės ir negalėjo to nuslėpti. Toliau įvykiai klostėsi kosminiu greičiu (kaip tik tokio pobūdžio romanuose būna). Vieno įvykio dėka, jie visą parą buvo priversti tūnoti parduotuvėlės sandėliuke, kuriame Salvatorė prisipažino Elizei, kaip jos nori ir kad visus metus neturėjo nė vienos moters, nes galvojo tik apie ją (ir kaip vyriškos lyties atstovas visus metus gali šitaip kankintis?) Porelę, be abejo, apėmė begalinė aistra ir jie pasimylėjo. Kadangi vyrukas nebuvo numatęs tokio įvykių posūkio, neturėjo jokių apsisaugojimo priemonių (kaip vėliau prisipažino, padarė tai sąmoningai, nes norėjo vaiko nuo Elizos) ir mergina pastojo.
Toliau, kaip ir turėjo vykti romane (kitaip koks gi jis „Svajonių romanas“? Knyga kaip tik iš šios serijos), porelė susituokė, susilaukė dukrelės ir toliau laimingai gyveno.
Gyvenime, be abejo, galėtų būti daug panašios istorijos atomazgų, bet kadangi tai yra romanas, viskas ir turėjo baigtis pagal planą: „Ir gyveno jie ilgai ir laimingai“. Iš tiesų, kartais smagu paskaityti tokią knygelę, kurioje pasakojama apie nežemiškus jausmus, apie ištikimus ir atsidavusius vyrus, apie tai, kaip gėris būtinai turi nugalėti blogį. Bet piktnaudžiauti tikrai neverta. Šitaip galima ne tik nepilnavertiškumo kompleksą įgyti (juk romanuose visi tokie gražūs ir laimingi), bet ir gerokai paploninti piniginę. Vienos tokios neįspūdingų matmenų knygelės kaina 8,99 lt. Šiek tiek primokėjus,galima nusipirkti daug įdomesnę ir nors kiek naudingų žinių duosiančią knygą.
2008-08-14
2008-09-05 11:36
Niekas,tiesą pasakius,nevertė,bet pagalvojau,kad nedidelė knygelė,greit perskatysiu.Taip ir buvo,bet turinys niekuo nesužavėjo.
2008-09-05 11:26
o kas vertė?
2008-08-25 21:34
"Viena pagrindinių herojų (o jų yra du, kaip ir įprasta romanams – vyras ir moteris)"
"Širdies draugo neturi, nes vis dar negali atsigauti po prieš metus nutikusios tragedijos – ji patyrė persileidimą po barnio su savo meilužiu, su kurio prarado nekaltybę jau per pirmąjį jų pasimatymą, per kurį, beje, ir pastojo. (Tiesa, retai šiais laikais tokio amžiaus merginos būna dar skaisčios.)"
:D šitai tai ypač prajuokino.
apskritai labai juokina recenzija.
smagu..
nei tokios, nei kitokios panašios neskaityčiau ;)
2008-08-23 21:41
Na ir man pasirodė juokingas tas vertimas,bet ne aš gi verčiau tą pavadinimą :)
2008-08-23 17:36
ir dar negaliu nepakomentuot išversto pavadinimo Pregnancy of Passion - Aistros nėštumas, geriausiu atveju Aistringas Nėštumas. Ech, kokia velnioniškai įdomi knyga... :D
2008-08-23 17:34
atsiprašau, atrodo tie skliausteliai ketvirti - apie vyrų kančias
2008-08-23 17:32
Knygos viršelis verčia iš koto, 100 balų :DDDD Recenzijoje aš bent jau būčiau labai pasijuokus iš [labai primityvaus] siužeto, todėl turėjai aukštos klasės medžiagą-knygą įdomiai recenzijai parašyti - tokiai kaip komentaras antruose skliausteliuose :D Nebūtina taip santūriai kritikuoti:)
2008-08-23 11:03
Dabar,kai pataisė,skamba kur kas gėriau...
2008-08-22 18:32
Na kaip aš čia taip suklydau? :D Norėjau parašyti,kad šiek tiek primokėjus,galima nusipirkti kur kas geresnę knygą :)
2008-08-22 17:50
"Už tokius pinigus geriau nusipirkti brangesnę", - nelogiška. Už tokius pinigus galima nusipirkti tik tokią, kuri tokius pinigus ir kainuoja.
2008-08-19 22:19
man patinka žmogau, pasivadinęs pseudonimu, niku, slapyvardžiu baltžuvė, ir jūsų poezija (daugiau mažiau) bet užstrigo, ir pastebėjimai, kaip skaitytojo, bet jau tuose knygikėse, ir taip ir taip, nelabai ten meilės - kažkaip daugiau savo jausmų (lyrinių subjektų) savo išgyvenimų ir kančios įsimylėjimas, t.y. absoliutizavimas iki pasaulio - žemės sukimosi ašies, sureikšminimas. Daugiau ego, nei egocentrizmas, daugiau meilė kančiai (santykis) nei meilė gyvenimui. kažkoksai toksai akcentas. nu ir nekutena - daugiau nuobodu, sunku, lėkšta siaura. Vien, nu visai nieko knygikė iš tos serijos. t.y. vieną neskaitau, jog gera, ar bloga, bet iš tos serijos, nenuobodi, greita veiksmu Pavadinimu "Nostradamas" (Mišelis Zevakas) Istorinis romanas, iš vokiečių kalbos vertė Eugenijus Striaukas)). pakenčiama, perskaičiau iki pabaigos, buvo įmanoma, tos paralelės, nu pusiau su velniu. (serialai - košmaras, tiksliau MOKYKLA, kas yra ne vaidybinis menas, ko negalima daryti kadre - kine, ir scenoje. Dramos teatras). Šiaip tai jau plati tema, pavyzdžiui, dažnai aktorius, režisierius būna nepatenkinti publika - jos paklausa. Veža į kokią provinciją spektaklį, ir veža tokį, kokį žiūrės, kokiu domėsis, nori žiūrovo kuris būtų intelektualus, išprusęs, džiaugtųsi kolektyviniu menu (vaidybinis menas yra kolektyvinis - aktoriai, scenaristas, režisierius, apšvietėjai - operatoriai, scenografai ir t.t. - kad padaryti produktą ir jį išleisti, veikia masė žmonių, yra pajungta ir kiekvienas atsakingas už savo darbą, kurio rezultate vienas produktas, pvz.: spektaklis) tai gi, tai kolektyvinis menas, ir dažnai tas kolektyvas yra nepatenkintas žiūrovu, nes turi su juo taikytis, ir pateikti produktą paklausai esamai, TAČIAU, kita vertus, jis ugdo paklausą. Kaip lengva yra prištampuoti filmukų, serialiukų, greitų, buitinių, kur auga kartos, žiūri ir taip ugdo savo meninį skonį - POREIKIUS; Paskui gali patys aktoriai ir režisieriai ir visi kolektyvai kaltinti tik save, dėl išūdyto skonio - paklausos masėse, kai jiems prisieina statyti lėkštus, nuobodžius spektaklius, nes kitokių žiūrovas nesupras ir salės bus tuščios, ir jiems taip neįdomu kurti tas roles, jie nori žiūrovo reiklesnio, supratingesnio, intelektualesnio, kuris žavėtųsi ir švente - iliuzija, sukurtais vaidmenimis, aktorinio meistriškumo menu, minties raiškos priemonėmis...;
Žinai baltžuve, ten ne meilė, ten greičiau įsimylėjimas kančios, sureikšminus ją iki pasaulio bambos, žemės traukos dėsnio maštabų... ne meilė - greičiau aviraminozės sindromas. :DDDDDDDDD
2008-08-17 16:45
Meilė kiekvieno gyvenime - tai labai svarbūs jausmai , jie mums brangūs, tad jais ir manipuliuojama...ir pateikmas tokio pbūdžio knygų yra papirkinėti pigiais greit praeinančiais išoriniais efektais, tarytum daugiau nieko svarbesnio būti negali. Žodžiu, mastyti neverčianti istorija, o tik kutenanti jausmus.... žiūrėk ir užkutens
2008-08-17 15:52
o man tai patiko tai, kaip pati recenzija parašyta. pasijuokiau.
2008-08-14 23:08
Pirmoje pastraipoje jaučiamas teisinimasis, kodėl pasirinkta tokia praktikuojančių snobų su žemėm malama knyga... Net ne knyga, o knygos tipas. Kaip supratau, būtent ši knyga nėra niekuo išskirtinė, išskyrus veikėjų vardus ir juos supančias siužeto vingrybes. Taigi panašu, jog visai šiai serijai būtų galima parašyti vieną recenziją (aprašymą). Jei taip, tai pasigedau tokių ar panašių recenzentės įžvalgų.
2008-08-14 12:24
tokio pobūdžio nei serialai, nei knygelės nesmagūs. bet kartais įdomu pasigilinti - ir kuom jie patraukia, vis tik juk paklausa yra - jei yra serialai, jei yra knygelės. bet nežinau, nei vienos neperskaičiau iki pabaigos, nei serialo dažiūrėjau. gal skonio reikalas.
|
|
|