Knygos
Romanai (1924)
Poezija (620)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (904)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Jalmos serbentai

Jalmos serbentai Kas ta rūgštelė ir su kuo ji valgoma? Dauguma turbūt skaitėte neseniai pasirodžiusį kultinės Aldous Huxley knygos „Suvokimo durys“ lietuvišką vertimą? Visur tauzijama, kad tai – savotiška bitnikų kartos Biblija. Joje aprašyti apyaklio brito eksperimentai su meskalinu ir LSD. Ta pačia LSD, kurią jis vėliau bruko savo studentams, draugams ir šiaip geriems pažįstamiems. Esą LSD atveria „suvokimo duris“. Tai, kas šiandien vadinama „kelione“ ar „gliuku“, gūdžiais XX a. penkiasdešimtaisiais buvo išaukštinta iki dievobaimingos pagarbos. Suprask: duokit žmonėms gerą narkotiką, ir visos problemos išsispręs. Šiandien, visuotinės globalizacijos ir ekstremalaus vartotojiškumo laikais, LSD kelionės ir gliukai niekur nedingo. Dingo tik sakralizuotas narkotikų įvaizdis. Dabar kiekvienas gali pasirinkti pagal galimybes ir pomėgius: nuo „šyrkos“ pas Kirtimų čigonus iki švarutėlio kokso pas savąjį dragdylerį. Na, ir LSD, rūgštelė, čia pat. Ypač jei esi meniškos natūros nelaimėlis, deramai neįvertinas ir nesuprastas... Saugokis, nelaimėli, rūgštelės, nes jos organizuojamos kelionės ne visada atveria „tikrąją daiktų prigimtį“, anot to paties A.Huxley. Būna ir labai blogų kelionių.

Kam tokia ilga įžanga? Neseniai man į rankas pateko nedidelė (96 p.) Tado Žvirinskio prozos knygelė „Jalmos serbentai“, išleista 2008 m. leidykloje „Versus aureus“. Jalma tarmiškai yra Elmė – upeliūkštis netoli Anykščių. Ten autorius skelbiasi sėmęsis gyvenimiškos išminties. Po šimts, pamaniau, ar tik ne autobiografinį skaitalą suradau? Ko jau ko, o šiuolaikinių autobiografijų neskaitau. Teneįsižeidžia senolė litvofobė G.Dauguvietytė ar chroniškasis pislys T.L.Curtis... Vis tik nutariau surizikuoti.

Autorius yra farmacininkas, jo novelėse radau gliukų: „Baltesnė negu įprastai oda vienoje vietoje prakiuro ir iš jos išlindo vikšro galva“ (p.9 „Geltonoji dėmė“). Pirmas įspūdis – štai dar vienas rašytojėlis mėgėjas (grafomanas?), kuriam pagal profesiją narkotikai visada po ranka. Knygos pavadinimas – su perdėm akivaizdžia aliuzija į rūgštelę. Bet...stop, turėčiau vertinti ne autorių, o jo rašliavą. Štai čia įvyko įdomi metamorfozė.

Kuo ilgiau skaičiau trumpas noveles, tuo labiau įsitraukiau į keistą žaidimą. Pavadinčiau jį: „Atspėk pabaigą“. Žaidimas įdomus, reiktų pagirti autorių už mokėjimą suintriguoti ir mintis dėstyti glausta, bet pakankamai turtinga kalba. Nors knygoje netrūksta žargono: „-Tėveli, mano mobiliaką pacanai atėmė“ (p.92 „Pamiršk sniegą“), bet jis „įsipaišo“ į bendrą kontekstą. Kai kurių tekstų esmės, tiesą sakant, nesupratau. Bet juk negali pykti ant rūgštelės, kad kelionė nepatiko! Ilgainiui nepasitenkinimas skelbiamais rebusais aprimsta ir, oh my God (beje, kursyvą autorius ypač mėgsta, vietomis jo – šlykščiai  daug), atsakymą surandi, pažvelgęs į jau perskaitytą tekstą kiek kitaip. Man asmeniškai taip atsitiko po kūrinio „Seserys“. Visai atsitiktinai, mat pasidomėjau novelės herojų seserų vardų reikšmėmis. Zuzana – lelija, o Salomėja – taikingoji. Gal visai neblogas Sodomos-Gomoros apibūdinimas: skaistumas ir taikingumas? Su rūgštele net pragaras gali pasirodyti kaip sanatorija... Jei kas ryšis paskaityti „Jalmos serbentus“, būtinai teatkreipia dėmesį į vardų reikšmes. Tai dar vienas žaidimas, pasiūlytas T.Žvirinskio.

Be žaidimų, novelėse radau ir rimtesnių dalykų. Nežinau, ar vaikydamasis mados šokiruoti, ar norėdamas įtaigiau perteikti mintį, autorius nevengia žiaurokų scenų, makabriškų vaizdelių: „Ypač daug uogienės ant dėdės Petro rankų. Rūtenis priėjo prie mamos draugo ir godžiai jas nulaižė. Tada pamačiau, kad dėdės Petro pirštai nugraužti iki sąnarių“ (p.58 „Sotumas“). Tekstai kartais atstumiančiai žiaurūs, bet ne daugiau žiaurus yra gyvenimas. Ši „pragaro estetika“ nėra propagandinė. Veikiau įspėjanti apie neišvengiamą priežasties virtimą netikėta pasekme. Gal nuskambės kiek per garsiai, bet žiauriosiose scenose įžvelgiau amoralumo prevencijos užuomazgų. Aukščiau paminėtas plėšrūno pabudimas nekalto vaiko sieloje yra teisėtas atpildas jo skriaudikams. Žinoma, tikrovėje viskas kiek kitaip, bet juk čia – „rūgščioji literatūra“. Ją skaitai raukydamasis, bet priimdamas, nes nuo visur brukamo saldumo darosi bloga. Žinoma, persistengti nederėtų ir su rūgštele – išlieka rizika, kad kelionė bus ne itin maloni.

„Jalmos serbentuose“ esama visai (pa)prastų tekstų. Novelės „Dievas yra didis“, „PoPo gimimas“ ar „Belaukiant Benjamino“, sakytum, yra savotiškos buitinės realijos, be ypatingo siužeto, be įsimintinų veikėjų. Jos įdėtos į rinkinį lyg raminamieji intarpai. Ko gero T.Žvirinskis, būdamas vaistininku, nori apraminti skaitytoją po geros dozės šokiruojančio teksto. Tai savotiškos abstinencijos pauzės, belaukiant eilinio „kaifo“.   

Visumoje knyga paliko neblogą įspūdį, tiek dėl ganėtinai išskirtinių tekstų, tiek dėl pakankamai brandaus naratyvo. Užvertęs paskutinį puslapį suvokiau knygos pavadinimo prasmę. „Jalmos serbentai“ – XXI a. rūgštelė, bet ne tokia pavojinga kaip LSD.

Beje, raudonųjų serbentų išspaudas mano senelė naudodavo variniams indams šveisti. Manau, kad šis smulkiosios prozos rinkinys gali būti panaudotas panašiai. Tekstų rūgštelė gerai nuvalo sąžinės apmusijimą.
2009-01-19
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Tema: Smulkioji proza
Leidykla: Versus aureus
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2008
Puslapių: 95
Kodas: ISBN 978-9955-34-111-6
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-22 14:54
371110
man iš pradžių ir patiko, bet šita knyga ne tokia prie kurios noris pagrįžt,

ir sukalti visi tekstukai lb panašiai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (3)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-22 13:53
Jugo_Džiova
Šiaip tai man Proza_i_ko knyga patiko :) ypač istorija apie akropoli :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-21 20:00
371110
stengtasi, deja, ne viskas gerai, aišku, visumą padaryti bent pakenčiamu tekstu - sudėtinga :}

bet ir ne pats blogiausias variantas, šiek tiek šalčiau ir beasmeniškiau buvo galima
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą