Išpažinimai

Augustinas – stebinantis filosofas ir virtuoziškas pasakojimo meistras. Aistringa atmintis jam dera su nuoseklia refleksija. Dievui ir Skaitytojui Augustinas atskleidžia savo ilgesio ir meilės istoriją, galutines prasmės paieškas ir pažeria daugybę žmogaus prigimties įžvalgų, kurias Vakarų kultūroje kiekviena karta apmąsto iš naujo. per šešiolika amžių nuo Augustino atsivertimo nebuvo meto, kuomet „Išpažinimai“ nebūtų turėję svarios įtakos intelektiniam, dvasiniam ir kultūriniam gyvenimui.

Pirmąkart lietuvių skaitytojui pateikiame visą šv. Augustino „Išpažinimų“ tekstą. Iki šiol turėjome tik pirmąsias dešimt knygų (vert. kun. Mykolas Vaitkus), pirmąkart išleistų 1933 m. Šis leidimas - beveik ketvirtadaliu ilgesnis – suteikia skaitytojui galimybę suvokti šios knygos tikrąją vertę ir autoriaus sumanymą.

Kartu skelbiamas Posidijaus „Augustino gyvenimas“ – pirmoji biografija, jo mokinio parašyta netrukus po šv. Augustino mirties.

Augustinas „Išpažinimus“ parašė, kaip manoma, 397-400 m., įpusėjęs penktą dešimtį, prieš metus tapęs Hipono vyskupu. Pavadinimas – „Confessiones“ Augustinui reiškė ne tik savo gyvenimo „išpažinimą“, bet ir Kūrėjo pašlovinimą: „Priimk mano išpažinimų auką iš mano liežuvio, kuriam suteikei pavidalą ir kurį paskatinai išpažinti Tavo vardą“. Tad X-XIII knygos, kurių turinį sudaro ne autobiografinis pasakojimas, o teologiniai ir filosofiniai apmąstymai, yra integrali „Išpažinimų“ dalis.

Visas knygos tekstas yra persmelktas Šventuoju Raštu, tad neretai sunku nuspręsti, kur Augustinas cituoja, o kur tiesiog kalba Biblijos žodžiais.

Posidijaus Augustino gyvenimas – vertingas didžiojo Hipono vyskupo ir gilaus krikščionių mąstytojo Augustino gyvenimo liudijimas natūraliai papildo jo paties „Išpažinimų“ pasakojimą, tarsi siūlydamas skaitytojui pažvelgti į jį kito žmogaus akimis – mokinio, giliai persiėmusio savo mokytojo mokymo žvilgsniu. Ir Augustinas, ir Posidijus buvo Bažnyčios žmonės, gyvenę savo laikų sūkuryje, veikliai darbavęsi jos labui ir siekiams, tad šis Posidijaus veikalėlis taip pat leis išvysti, kas sudarė Bažnyčios ir visuomenės gyvenimą IV a. pabaigos - Va. pradžios Afrikoje. Pagaliau, ir tai svarbiausia, per Posidijaus ekleziologinių idėjų ir kasdienių darbų šydą skaitytojai išvys gyvą ir veržlų paties Augustino asmenį. „Ir iš tiesų šis Dievui malonus ir mielas vyskupas savo raštuose, kiek tik leista regėti šviečiant tiesai, visiškai teisingai ir akivaizdžiai pasirodo gyvenęs tikėjimu, viltimi ir meile katalikų Bažnyčiai. Tai pripažįsta visi, kurie įgyja naudos skaitydami jo raštus apie šventuosius dalykus. Tačiau aš manau, kad daugiau iš jo naudos įgijo tie, kas girdėjo ir savo akimis matė jį kalbant bažnyčioje, o ypač tie, kurie žino, kaip jis elgėsi tarp žmonių“. Galime tik padėkoti Posidijui, kad jis nors truputį mums leido šitai pajusti.