Hobitas, arba Ten ir atgal

J.R.R. Tolkiną drąsiai galime pavadinti moderniosios fantastikos tėvu. Dar būdamas vaiku jis ėmė kurti dirbtines kalbas, tačiau suprato, kad kalbos nebus gyvos, jei jomis niekas nekalbės, todėl ėmė kurtį pasaulį, vėliau pavadintą Arda, kuriame gyveno tautos, turėjusios savo kalbas, istoriją ir mitologiją. Tolkinas turėjo išskirtinę vaizduotę ir jam patiko literatūros pagalba bandyti atkurti tai, kas slepiasi už išlikusių senosios germaniškosios bei anglosaksiškosios mitologijų fragmentų. Jam niekada nepatiko, kaip airių mitologija ar Viljamas Šekspyras vaizduoja fėjas ir elfus. Jam atrodė, kad elfai yra daug rimtesni ir svarbesni personažai.

Žymiausia jo knyga tapo „Hobitas, arba ten ir atgal“. „Hobitą“ jis pradėjo rašyti kaip pasaką vaikams, tačiau po truputį į ją įsipynė mitologijos elementų. Šiuo metu šis kūrinys yra mėgiamas bet kokio amžiaus skaitytojų, o Tolkino sukurtos kalbos yra plačiai naudojamos jo gerbėjų ir pasekėjų.

Įsimintiniausias šios istorijos veikėjas neabejotinai yra Bilbas Beginsas – pasiturintis hobitas, jaukiai gyvenantis hobitų oloje. Hobitai – tai už nykštukus mažesni mitiniai sutvėrimai, išsiskiriantys savo plaukuotomis kojomis. Bilbo gyvenimas yra labai ramus, todėl pagrindinis jo užsiėmimas yra valgymas. Tačiau šio garbaus ir sąžiningo hobito kasdieninę rutiną sutrikdo jį aplankęs burtininkas Gendalfas.

Gendalfas supažindina Bilbą su Torinu Ąžuolskydžiu ir dvylikos nykštukų kompanija. Torinas ir jo kompanija ruošiasi žygiui, norėdami susigražinti visą nykštukų auksą ir brangakmenius, kuriuos iš jų yra pavogęs piktasis drakonas, Smogas. Tačiau grupėje yra trylika žmonių, o toks skaičius laimės neatneš, todėl jie ieško keturioliktojo žmogaus. Gendalfas jiems rekomenduoja Bilbą.

Iš pat pradžių Bilbas neįsivaizduoja savęs prisijungusio prie šios patrakusios kompanijos, tačiau galiausiai jis traukia į nežinomybę su savo naujaisiais draugais. Bet tam, kad susigrąžintų auksą ir brangakmenius, kompanija turės įveikti ne vieną kliūtį: jie lankysis pavojingiausiose vietose, turės susidoroti su blogą linkinčiais sutvėrimais. Pakeliui teks susidurti su troliais, ponius valgančiais goblinais, nepatikimais elfais, piktais vilkais ir kitais pavojingais sutvėrimais. Kaip ten bebūtų, ne visos jų sutiktos būtybės nori su jais susidoroti. Kelionėje jie taip pat sutiks erelius, kurių patarimai bus labai naudingi, taip pat žmogų, galinti pasiversti milžinišku lokiu.

Visos šios istorijos eigoje Bilbas supranta, kad turėdamas tiek sumanumo, drąsos ir išradingumo, jis jau seniai nebėra tiesiog paprastas hobitas. Todėl nusprendžia, kad šiam reikalui turi paaukoti visą savo sąmojį ir įgimtus sugebėjimus, bei pasinaudoti magiškojo žiedo, kuris paverčia jį nematomu, sugebėjimais. Tai padeda jam ir jo bendražygiams sėkmingai išvaduoti visą nykštukų lobį iš pavojingojo drakono gniaužtų.

„Hobitas“ yra įdomi „liaudies pasaka“, kuri užvaldys jūsų vaizduotę ir užkrės nuotykių dvasia. Mūšiai kalavijais, baisios akimirkos ir visa Tolkino pasakojimo maniera traukte traukia bet kokio amžiaus skaitytojus. Tai yra tiesiog puiki knyga, kuri negali būti neskaitoma garsiai. Net ir baisiausias knygos dalis Tolkinas perteikia negąsdindamas net pačių mažiausių skaitytojų, jiems bus tiesiog įdomu. Beje, knyga puikiai pamoko, kad gėris visada nugali blogį.
Baigę skaityti „Hobitą“ jūs suprasite, kad kelionė tik prasideda. Ši istorija yra tik įvadas į įžymiąją Tolkino „Žiedų valdovo“ trilogiją. Teprasideda nuotykiai!